Daugiausia vandentiekio avarijų šiais metais fiksuota Naujamiestyje. Pagrindinė priežastis – seni vamzdynai ir vystytojų atsakom

Antradienis, 12 spalio 2021

Per tris šių metų ketvirčius didžiausios Lietuvoje vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ prižiūrimame vandentiekio tinkle užfiksuotos 384 avarijos. Tai maždaug 2.5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Avaringiausios zonos - Naujamiestis, Naujoji Vilnia ir Antakalnis.

„Vilniaus vandenų“ eksploatuojamame vandentiekio tinkle pastaruosius metus avarijų skaičius nuosekliai mažėja. Per 9 mėn. 2018 m. buvo užfiksuotos 466 avarijos, 2019 m. – 408, 2020 m. 392, o 2021 m. – 384 avarijos.

Didžiausios avarijas vandentiekio tinkle lemiančios priežastys jau keleri pastarieji metai išlieka tos pačios: nusidėvėjusios infrastruktūros sąlygoti gedimai – vamzdynų korozija, pasenusi armatūra, vamzdyno lūžiai, bei vystytojų, rangovų klaidos ar aplaidumas, kai mieste vykdant statybos, gatvių rekonstrukcijos ar kitiems žemės kasimo darbams pažeidžiami vamzdynai.

„Pastebime, kad prieš šaltąjį sezoną vystytojai ar rangovai skuba užbaigti darbus, greitina statybų procesą, nesilaiko darbų saugos ar projektinių reikalavimų. Todėl tokių atvejų pastaruoju metu fiksuojame jau dešimtimis. Vis dažniau bendrovės darbuotojai vandentiekio ar nuotekų šuliniuose, randa statybinių medžiagų ar jų atliekų, kurios užkemša šulinius ir tampa rimtų avarijų priežastimi. Nors likviduoti tokias avarijas bendrovei prireikia papildomų fizinių ir finansinių resursų, vis tik didžiausią žalą avarijos daro miestui ir jo gyventojams – sutrinka paslaugos teikimas, teršiama aplinka“ , - sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak jo, naujausias pavyzdys, prieš kelias savaites įvykusi avarija Algirdo gatvėje, Naujamiestyje: vykdydami gatvės rekonstrukcijos darbus įmonės „Fegda“ darbuotojai pažeidė vandentiekio tinklą. „Vilniaus vandenų“ specialistai avariją likvidavo net 8 valandas, dėl jos vandens tiekimas buvo nutrauktas didžiajai daliai Algirdo gatvės gyventojų, verslo atstovų, aplinkinių namų gyventojams laikinai suprastėjo vandens kokybė. Įvertinus tai, kad Naujamiestyje bendrovė „Vilniaus vandenys“ pastaraisiais mėnesiais deda maksimalias pastangas, kad užtikrintų nepriekaištingą vandens kokybę,  ši avarija tiek bendrovei, tiek ir Naujamiesčio gyventojams buvo ypatingai jautri.
Bendrovės duomenimis, pagal užfiksuotų avarijų skaičių Sostinėje išskiriami 3 pagrindiniai rajonai, kuriuose vandentiekio avarijų įvyksta daugiausiai. Tai – Naujamiestis, Naujoji Vilnia ir Antakalnis. Šiuose rajonuose bendrovė eksploatuoja ilgiausią vandentiekio tinklą, o kai kurios jo atkarpos nutiestos dar praėjusio šimtmečio pradžioje.

„Nors absoliuti dauguma vandentiekio tinklų Vilniuje buvo nutiesti plečiantis miestui, tad skaičiuoja jau kelias dešimtis metų, tačiau avarijų mieste mažėja. Sparčiai skaitmenizuojame tinklą, diegiame kontrolės ir duomenų gavimo programas, kurios ne tik padeda mums greičiau reaguoti į avarijas ir jas pašalinti, bet ir užkirsti joms kelią. Avarijų skaičių mažina ir nuoseklios bendrovės investicijos į tinklų atnaujinimą“, - sako M. Švaikauskas.

Jau beveik metai „Vilniaus vandenys“ visą vandentiekio tinklą stebi ir valdo pasitelkę skaitmeninį dvynį. Siekdama laiku pastebėti eksploatuojamų įrenginių gedimus ar avarijas bendrovė naudoja priežiūros kontrolės ir duomenų gavimo programą SCADA. Programa surenka apie 12,5 tūkst. signalų, kurie identifikuoja ir bendrovės specialistams realiu laiku siunčia technologinius vandentiekio tinklo stebėjimo ir valdymo rodiklius: siurblių būsenas, darbo režimus, vandens slėgį, debitą ir t.t.

Bendrovė pirmoji regione diegia ir vieningą išmanųjį vandentiekio tinklą, kurio viena pagrindinių dalių – šiuolaikiniai vandens apskaitos įrenginiai, vandens suvartojimo duomenis nuskaitantys ir perduodantys nuotoliniu būdu. Sistema padeda operatyviau lokalizuoti avarijas magistraliniuose, kvartaliniuose ir pastatų vidaus tinkluose, taupyti vandens išteklius. „Vilniaus vandenys“ planuoja, kad vien per šiuos metus iš viso bus įdiegta 8 100 vnt. išmanių vandens apskaitos prietaisų, o iki 2030 m. jų skaičius turėtų išaugti iki 350 000 vnt. 

Tam, jog išvengtų dažnų avarijų, bendrovė eksploatuojamų tinklų atnaujinimui, jų modernizavimui bei plovimui kasmet skiria vis didesnes investicijas. Vien tik šiemet į infrastruktūrą „Vilniaus vandenys“ investuos beveik 33 mln. eurų – arba dvigubai daugiau nei investavo praėjusiais metais.