Atsisveikinimas su dūmais: kietasis iškastinis kuras nebepageidaujamas Lietuvos miestuose
Autorius: Realu.lt
Siekiant pagerinti aplinkos oro kokybę ir mažinti taršą gyvenamosiose vietovėse, Seimas priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Šie pakeitimai leis ženkliai griežtinti aplinkos oro taršos kontrolę ir ženkliai pagerinti oro kokybę Lietuvos miestuose ir kaimo vietovėse.
Pagrindinis pakeitimas – nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus) ir kurortiniuose miestuose (Druskininkai, Neringa, Palanga, Birštonas) bus draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą (anglis, lignitą, durpes) buitiniuose šildymo įrenginiuose. Išimtys galimos tik pramoninėms krosnims. Be to, savivaldybėms suteikta teisė riboti ar uždrausti taršių kuro rūšių naudojimą visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kur oro tarša viršija leistinas normas.
Atsisveikinimas su dūmais: kietasis iškastinis kuras nebepageidaujamas Lietuvos miestuose
Autorius: Realu.lt
Siekiant pagerinti aplinkos oro kokybę ir mažinti taršą gyvenamosiose vietovėse, Seimas priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Šie pakeitimai leis ženkliai griežtinti aplinkos oro taršos kontrolę ir ženkliai pagerinti oro kokybę Lietuvos miestuose ir kaimo vietovėse.
Pagrindinis pakeitimas – nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus) ir kurortiniuose miestuose (Druskininkai, Neringa, Palanga, Birštonas) bus draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą (anglis, lignitą, durpes) buitiniuose šildymo įrenginiuose. Išimtys galimos tik pramoninėms krosnims. Be to, savivaldybėms suteikta teisė riboti ar uždrausti taršių kuro rūšių naudojimą visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kur oro tarša viršija leistinas normas.
Siekiant užtikrinti efektyvų šių reikalavimų laikymąsi, išplėstas aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių subjektų ratas. Savivaldybių institucijos galės vykdyti aplinkos oro kontrolę savo teritorijoje. Joms pavesta užtikrinti griežtesnių aplinkos apsaugos normatyvų, draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą ir atliekas buitiniuose taršos šaltiniuose laikymąsi. Savivaldybių administracijų tarnautojams suteikta teisė patekti į privačias teritorijas ir jose esančius objektus siekiant užtikrinti efektyvią kontrolę. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už savivaldybių priimtų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus.
Siekiant padėti gyventojams prisitaikyti prie kietojo iškastinio kuro deginimo draudimo, ir toliau bus teikiamos kompensacijos šildymo įrenginių keitimui. Iki 2030 m. iš ES struktūrinių fondų numatoma skirti 7,44 mln. eurų subsidijų kietojo kuro katilų pakeitimui.
Tikimasi, kad šie pakeitimai leis ženkliai sumažinti į aplinkos orą išmetamų sveikatai kenksmingų teršalų kiekį, pagerinti aplinkos oro kokybę ir greičiau įgyvendinti Lietuvos oro taršos mažinimo įsipareigojimus. Taip pat bus lengviau pasiekti sugriežtintas aplinkos oro kokybės normas, numatytas Europos Komisijos pasiūlyme dėl naujos oro kokybės direktyvos.
Be to, savivaldybėms pavesta organizuoti patikrą, ar asmenys tinkamai tvarko nuotekas ir eksploatuoja individualiųjų nuotekų valymo įrenginius. Joms suteikta teisė kontroliuoti neteisėto atliekų deginimo buitiniuose taršos šaltiniuose atvejus. Taip pat aiškiau reglamentuotas valstybės ir savivaldybių lygmens aplinkos oro monitoringas. Savivaldybės lygmeniu turi būti siekiama matuoti arba kitais būdais vertinti oro kokybę gyvenamosiose vietovėse, nustatyti taršiausias tos vietovės dalis, informuoti apie ją vietos gyventojus, nustatyti ūkio subjektus, kurie daro reikšmingą poveikį vietos oro kokybei ir vietos lygiu imtis veiksmų oro kokybei gerinti.
Tikimasi, kad šie išsamūs aplinkos apsaugos įstatymų pakeitimai leis ženkliai pagerinti oro kokybę visoje Lietuvoje, taip pat prisidės prie visuomenės sveikatos gerinimo ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo.
