Tie žmonės, kurie gyvena butuose be atskirų unikalių numerių, tačiau su bendro naudojimosi sutartimi, pasak teisės eksperto, patys gali pasitvirtinti naudojimosi tvarką. 

„Pavyzdžiui, jei įsigijote būstą, kuris yra didelio namo dalis ir stovi sklype, turinčiame vienbučių ir dvibučių teritorijos paskirtį ir yra pertvarkyti į 5 gyvenamųjų patalpų pastatą, minėtos sąlygos turi būti aiškiai surašytos notarinėje naudojimosi tvarkos sutartyje. Tokiu atveju pagal šią sutartį būstas gali būti ir su atskiromis automobilių aikštelėmis, ir individualia elektros, vandens bei šildymo apskaita, todėl jūs tiesiog būsite tokio bendro pastato bendraturtis su dar vienu ar keliais kitais savininkais“, – teigia D. Sauliūnas. 

Teisės ekspertas atkreipia dėmesį, kad itin svarbu, jog tokio pobūdžio daugiabutyje būtų įrengta pakankamai automobilių stovėjimo vietų, išspręsti visi su elektros, vandens bei šildymo apskaitomis susiję klausimai. Kitu atveju, anot jo, tektų visiems gyventojams proporcingai mokėti už tenkančias išlaidas pagal kiekvieno turimą gyvenamą plotą.  

Taip pat svarbu susitarti dėl namo techninės priežiūros – laiptinių, stogo ir kitų inžinerinių sistemų remonto ir nuspręsti, kas bus atsakingas už šių pareigų vykdymą. 

„Susitarimai tarp bendraturčių pasitaiko įvairūs: žodžiu, raštu be notarinio patvirtinimo arba su notarine sutartimi. Visada yra protingiau turėti bent jau paprastą rašytinį susitarimą“, – patirtimi dalijasi D. Sauliūnas. 

Paskolai naudojimosi tvarka įtakos neturi

Pasak „Visi bankai“ paskolų ekspertės Brigitos Janonytės, norint įsigyti būstą su daline nuosavybe, kone visi šalies bankai suteikia tokią galimybę. 

„Būstai su naudojimosi tvarka, kaip ir būstai kitos paskirties, finansuojami daugumoje bankų. Finansavimo santykis 80-85 proc., jei tai klientų pirmas būstas. Jokių sunkumų naudojimosi tvarka paskolai nesudaro, jeigu viskas tvarkingai įregistruota“, – patirtimi dalijasi specialistė. 

B. Janonytei antrina ir teisės ekspertas D. Sauliūnas, kuris pažymi, kad, įsigyjant tokio tipo būstą, problemų su paskolomis neturėtų kilti. 

„Bankas turėtų įdėmiai perskaityti notarinę naudojimosi būstu sutartį ir jeigu tokioje sutartyje yra sudėti visi saugikliai, leidžiantys laisvai rinkoje parduoti tokį būstą be bendraturčių išankstinio rašytinio leidimo, tada  būtų sunku suprasti banko sprendimą neteikti būsto paskolos. Šiuo atveju bankas paskolos prašančiajam turėtų pateikti rimtus motyvus, išplaukiančius iš tokios notarinės sutarties teksto, o ne tiesiog atsisakyti duoti paskolą dėl paties būsto tipo“, – sako D. Sauliūnas. 

Svarbiausia – tinkama notarinė naudojimosi tvarkos sutartis

Pasak D. Sauliūno, pats svarbiausias momentas, į kurį turi atkreipti dėmesį tokios bendros patalpos dalies pirkėjas – tai notarinė naudojimosi tvarkos sutartis. 

„Jos turinys yra labai svarbus ir prieš perkant tokį būstą yra būtina labai gerai susipažinti su šiuo dokumentu, nes jis bus pats svarbiausias, kai reikės spręsti bet kokius klausimus, susijusius su pastatu, kuriame yra šis butas – tiek techninius, tiek teisinius, tiek net ir socialinius“, – sako teisės ekspertas. 

Dėl šios priežasties, pataria pašnekovas, jei asmuo niekada nėra susidūręs su bendro turto tvarkymu, dėl tokio būsto būtina pasitarti tiek su nekilnojamojo turto ekspertais, tiek su teisininkais. 

„Geriausia šiuo atveju patarimo ieškoti pas didelę patirtį turinčius NT ekspertus ir advokatus. Kartu su šiais asmenimis reikėtų skaityti notarinę naudojimosi būstu tvarkos sutartį ir pasidaryti išsamų pasitarimą tam, kad atsirastų aiškus supratimas apie tai, kaip ši tvarka bus realizuojama praktikoje susidūrus su įvairiausiomis techninėmis ir teisinėmis situacijomis“, – patirtimi dalijasi specialistas.

Taip pat, pataria D. Sauliūnas, būtina išsiaiškinti socialinius aspektus.

„Taip pat būtų labai naudinga susipažinti su kaimynais, su kuriais teks dalintis šiuo bendru būstu. Skirtingai nuo situacijos, kai daugiabutyje žmogus gali gyventi dešimtmetį nepažinodamas savo kaimynų, būsto su notarine naudojimosi tvarkos sutartimi atveju teks neišvengiamai bendrauti su savo kaimynais sprendžiant naudojimosi būstu klausimus tiek techniniais, tiek teisiniais, tiek socialiniais aspektais. Štai kodėl labai svarbu yra skaityti notarinę sutartį ir įsivertinti, kiek ji išsami, kaip detaliai ji aptaria visus tokius klausimus iki pačių smulkiausių detalių“, – teigia advokatas. 

Būtent tai, pasak pašnekovo, yra papildomas socialinis aspektas, kuris gali suteikti būstui papildomos pridėtinės vertės. 

„Tarkim, jūs susipažinsite su savo būsimaisiais kaimynais ir pamatysite, kad randate bendrą kalbą, tokiu atveju toks pirkinys jums tikrai gali būti naudingas ne tik kainos prasme, bet ir socialine, gyvenimo kokybės prasme, nes jūs gyvensite kartu su tokiais kaimynais, kurie jums bus naujas vertingas socialinis kapitalas, kuris gali būti ne mažiau vertingas nei jūsų įgytas nekilnojamasis turtas“, – priduria D. Sauliūnas. 

Baimė gyventi bendrame name – tai sovietinės sistemos prisiminimas

Paklaustas, kodėl šiuolaikinėje visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas, esą įsigyti būstą su notarine sutartimi gali tapti iššūkiu, D. Sauliūnas neslepia – tai bendras sovietinės sistemos prisiminimas.

„Sovietiniais laikais žmonės neretai buvo prieš jų valią verčiami gyventi būste, kurį privalėjo dalintis su kitais asmenimis. Kadangi privatinė nuosavybė į nekilnojamąjį turtą buvo draudžiama, o ir būstų labai trūko, žmonės neturėdavo kitos išeities, kaip gyventi tokiomis sąlygomis. Tai giliai įsirėžė į vyresnės kartos žmonių atmintį, kai komunistai vertė žmones gyventi tokiose komunose, todėl šiems vyresnio amžiaus asmenims tokia apgyvendinimo su svetimais žmonėmis sistema vis dar yra vertinama tik neigiamai ir tai yra visiškai normalu, nes jie didesnę savo gyvenimo dalį norėjo išsiveržti iš tokios gyvenamosios aplinkos ir tapti nepriklausomais“, – apie vyraujantį stereotipą pasakoja D. Sauliūnas. 

Teisės ekspertas pabrėžia, kad šie stereotipai šiais laikais yra itin klaidingi. 

„Vyresnio amžiaus žmonės, kurie laikosi šio požiūrio, neįvertina esminių skirtumų nuo sovietinių laikų. Pirma, šiuolaikinės kartos žmonės tokius sprendimus priima patys savanoriškai – gyventi labiau bendruomenišką gyvenimą jaunesnė karta renkasi nė dėl to, kad yra verčiami tai daryti kokių nors komunistų, o dėl to, kad taip yra ekonomiškiau ir socialiai įdomiau ar netgi vertingiau. 

Antra, nusprendus, kad toks sprendimas nepasiteisino ir atsiranda poreikis didesnei nepriklausomybei, asmuo gali labai greitai pakeisti savo gyvenimą, pavyzdžiui, savo turto dalį parduoti ir rinktis eilę kitų sprendimų – nuomotis būstą, imti banko paskolą, pirkti sklypą ir statyti namą ir panašiai“, – pažymi pašnekovas. 

Taigi, teisės ekspertas ragina nebijoti svarstyti apie būsto su notarine naudojimosi tvarka įsigijimą. Toks būstas gali suteikti ne tik ekonominių privalumų, bet ir vertingų socialinių ryšių. Svarbiausia – atidžiai išanalizuoti notarinę sutartį ir susipažinti su būsimais kaimynais, kad būtų užtikrinta harmoninga ir kokybiška gyvenimo aplinka.