Būsto rinka Lietuvoje: ar laukia naujas kainų augimo etapas?
Autorius: Realu.lt
Remiantis Lietuvos banko pateikta informacija, rudenį būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje didėjo, nors dar nepasiekė ilgalaikės tendencijos. Atlyginimams kylant sparčiau nei būsto kainoms ir skolinimosi kaštams toliau mažėjant, būsto prieinamumas gyventojams gerėja, o tai skatina sandorių augimą.
2024 m. rudens duomenys rodo, kad per ketvirtį senos ir naujos statybos būstų pardavimai atitinkamai padidėjo 9 ir 16 proc., o rezervacijų skaičius pirminėje rinkoje išaugo ketvirtadaliu. Nors aktyvumas rinkoje didėja jau nuo vasaros pradžios, sandorių skaičius vis dar yra maždaug dešimtadaliu mažesnis nei pastarojo dešimtmečio vidurkis.
Skolinimosi pigimas skatina pirkimus
2024 m. rudenį buvo stebimas rekordiškai didelis būstų, įsigytų su paskola, skaičius – net 40 proc. visų sandorių. Tuo tarpu smulkieji investuotojai, aktyviai dalyvavę rinkoje iki 2022 m., tebėra atsitraukę. Investicinių sandorių dalis Vilniuje sumažėjo nuo 32 proc. iki 28 proc., o visoje Lietuvoje – nuo 26 proc. iki 25 proc. Visgi didesnės skolos kaštai reikšmingai neapribojo įmonių investicijų. Pavyzdžiui, Vilniuje įmonių būsto įsigijimų dalis per trejus metus beveik padvigubėjo ir dabar sudaro 11 proc.
Pingantis skolinimasis taip pat teigiamai veikia būsto įperkamumą. Gyventojai gali įsigyti didesnį būstą – 2024 m. rudenį jie galėjo įpirkti vidutiniškai 65 kv. m. būstą, tai yra 12 kv. m. daugiau nei 2023 m. vasarą. Jei atlyginimų augimo ir EURIBOR normos mažėjimo tendencijos tęsis, būsto prieinamumas toliau gerės.
Būsto kainos auga nuosaikiai
Lietuvos banko duomenimis, būsto kainos 2024 m. rudenį augo 3,4–8,9 proc. metiniu tempu, priklausomai nuo vertinimo metodo. Senos statybos būstų kainos augo sparčiau nei naujos statybos. Vis dėlto kainų augimo tempas stabilizavosi ir išlieka nuosaikus, o tai rodo, kad rinkos korekcija dar neįvyko.
Nepaisant kainų stabilizacijos, Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad būsto kainos vis dar gali būti pervertintos 4–8 proc. Tai suteikia erdvės atlyginimams vytis būsto kainas, o kartu ir pagerinti gyventojų būsto prieinamumą.
Pasiūla stabdo kainų šuolius, bet urbanizacija kelia rizikas
Rinkos sulėtėjimo laikotarpiu susikaupęs laisvo būsto rezervas riboja didesnius kainų šuolius. 2024 m. lapkritį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pirminėje rinkoje buvo pasiūlyta 7,2 tūkst. būstų, o tai yra 10 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tačiau intensyvėjant urbanizacijai ir lėtėjant statybų tempui, laisvo būsto fondas gali sumažėti per pusantrų metų, jei rinkos aktyvumas išaugtų greičiau nei tikimasi.
Pastaraisiais ketvirčiais padidėjęs naujai statomų būstų skaičius trumpuoju laikotarpiu padeda sumažinti pasiūlos trūkumo riziką. Tačiau ilgalaikės tendencijos kelia klausimų dėl pasiūlos pakankamumo ateityje, ypač didėjant miestų gyventojų skaičiui ir urbanizacijos tempui.
Ateities perspektyvos
Gyventojų pajamos jau beveik dvejus metus didėja sparčiau nei būsto kainos, o tai rodo, kad būsto prieinamumas gerėja. 2024 m. trečiąjį ketvirtį būsto kainų ir metinių pajamų santykis Lietuvoje siekė 6, o tęsiantis dabartinėms tendencijoms, 2025 m. pabaigoje jis gali grįžti į 2020 m. fiksuotą istoriškai geriausią lygį.
Lietuvos banko analitikų teigimu, artimiausiais metais tikimasi nuosaikaus kainų augimo, kurį stabdys laisvo būsto rezervas. Visgi intensyvėjanti urbanizacija ir ciklinis statybų plėtros lėtėjimas gali sukurti naujus iššūkius, dėl kurių kainos vėl galėtų kilti sparčiau.
