Butas ar namas: kur gyvena europiečiai?
ES statistikos tarnyba (Eurostatas) paskelbė iš šalių narių surinktus duomenis apie tai, kokį būstą Europos gyventojai dažniausiai renkasi gyvenimui.
2019 m. 46% ES gyventojų gyveno butuose, kiek daugiau nei trečdalis (35%) - individualiuose namuose ir beveik penktadalis (19%) gyveno sublokuotuose namuose ar kotedžuose.
Butuose gyvenančių gyventojų skaičiumi tarp ES valstybių pirmauja Latvija. Čia 2019 m. butuose gyveno 66% žmonių. Antroje vietoje buvo Ispanija (65%), trečioje - Estija (61%). Lietuva yra penkta po Graikijos (59,2%). Eurostato duomenimis 58,3% Lietuvos gyventojų gyveno butuose. Gyventi butuose mažiausiai patinka airiams. 2019 m. 8,2% Airijos gyventojų gyveno butuose.
Pagal gyventojų, gyvenančių privačiuose individualiuose namuose, skaičių Lietuva yra 22 vietoje tarp ES valstybių. Statistika rodo, kad tokių gyventojų 2019 m. buvo 36%. Pagal šį rodiklį Europoje pirmauja Šiaurės Makedonija, kur net 72,5% gyventojų gyvena privačiuose individualiuose namuose. Po Šiaurės Makedonijos rikiuojasi Albanija (68,4%) ir Kroatija (67,9%). Mažiausia gyventojų, gyvenančių individualiuose namuose, yra Maltoje. Jie sudaro tik 4,7% visų šalies gyventojų.
Kotedžai ir sublokuoti namai labiausiai mėgiami Nyderlanduose. Čia daugiau nei pusė visų šalies gyventojų (57,5%) gyvena sublokuotuose namuose ar kotedžuose. Tokį būstą taip pat mielai renkasi Airijos (52,6%) ir Belgijos (41,15) gyventojai. Sublokuotų namų ir kotedžų nelabai mėgsta Rumunijos (1,6%) ir Slovakijos (2,0%) gyventojai. Lietuviai pagal šį rodiklį yra ketvirtoje nuo galo vietoje. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje sublokuotuose namuose ar kotedžuose gyvena 4,6% gyventojų.
7 iš 10 europiečių gyvena savo nuosavybėje
2019 m. 70% ES gyventojų gyveno jiems nuosavybes teise priklausančiame būste. Visose ES valstybėse narėse buvo daugiau būsto savininkų nei nuomininkų. Daugiausia nuosavą būstą turi Rumunijos (96%), Vengrijos (92%), Slovakijos (91%) ir Lietuvos (90%) gyventojai. Mažiausiai gyvenamojo nekilnojamojo turto savininkų buvo Vokietijoje ir Austrijoje, atitinkamai 51% ir 55%.
