Didės pradinis įnašas antrajai būsto paskolai

Antradienis, 28 rugsėjo 2021

Lietuvos bankas, siekdamas pristabdyti šylančią nekilnojamojo turto (NT) rinką, pristatė rinkinį priemonių, kurios paveiks tiek paskolų davėjus, tiek imančiuosius paskolas.

Didesnis pradinis įnašas antrajai ir paskesniajai būsto paskolai

Viena iš Lietuvos banko pasiūlytų priemonių - nuo 2022 m. sausio 1 d. reikalaujamas 30 proc. dydžio pradinis įnašas imantiems antrąją būsto paskolą. Šiuo metu yra nustatytas minimalus pradinio įnašo dydis - 15 proc. Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus teigimu, NT rinka Lietuvoje kaista, stebimas didėjantis būsto paskolų augimo tempas.

Lietuvos bankui nerimą kelia tai, kad vis dažniau būsto paskolas ima gyventojai, kurie jau turi vieną ar daugiau būsto kreditą. Tikėtina, kad su antrąja būsto paskola perkamas būstas bus naudojamas nuomai arba tikimasi ateityje jį parduoti brangiau ir tokiu būdu gauti pelno. Būtent turintieji daugiau nei vieną būsto paskolą yra finansiškai nesaugiausi ir bet kada pasikeitus ekonominei situacijai gali susidurti su paskolos grąžinimo sunkumais.

Didesnio pradinio įnašo reikalavimas nebūtų taikomas tiems gyventojams, kurie jau išmokėjo ankstesnių būsto paskolų dalį, didesnę nei 50 proc. įkeisto turto. Bankai turės galimybę kiekvieno kliento situaciją vertinti individualiai ir reikalui esant reikalauti didesnio nei 30 proc. pradinio įnašo. Lietuvos bankas nustato tik žemutinę reikalaujamo pradinio įnašo ribą.

Kaip teigia Lietuvos bankas, pradinio įnašo antrajai ir paskesniajai būsto paskolai padidinimas turėtų suvienodinti pirminių ir antrinių paskolų rizikingumą, papildomai riboti investicinius sandorius su paskola, didėjant rinkos perkaitimo rizikai, tačiau nesumažins galimybių įsigyti pirmąjį būstą – jam ir toliau bus taikomas 15 proc. pradinis įnašas.

Būsto paskolų davėjams - rezervo fondas

Lietuvos bankas siūlo nuo 2022 m. liepos 1 d. būsto paskolų teikėjams pradėti taikyti 2 proc. dydžio papildomą kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui. Siūloma šio reikalavimo netaikyti toms kredito bendrovėms, kurių būsto paskolų portfelis yra labai mažas.

Lietuvos bankas tikisi, kad ši priemonė padidins bankų ir kitų būsto paskolas teikiančio finansinių įstaigų atsparumą „esant padidėjusiai rizikai dėl galimo būsto rinkos perkaitimo, ir sustiprintų bankų bei centrinių kredito unijų grupių dėmesį, skiriamą spartaus būsto paskolų augimo keliamai rizikai”. 

Straipsnio autorė: Agnė Tamulionytė, remiantis Lietuvos banko informacija