„Praėjusiais metais indeksas ir vėl buvo pozityvus. Per praėjusius metus indeksas, kurį sudaro keturios turto klasės, pakilo 6 proc. Įdomu tai, kad toks išskaidymas lemia tai, kad net 23 iš 25 metų indekso reikšmės yra pozityvios. Tik per patį didžiosios finansų krizės epicentrą 2008 ir 2011 indeksas buvo neigiamas“, – konferencijoje antradienį sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas. 

Per pastaruosius penkerius metus šalies įmonių akcijos uždirbo didžiausią metinę grąžą, siekiančią 10,9 proc., per 10 metų – 7,1 proc., o per 20 metų – 11,5 proc.

„Matome, kad geriausia investicija buvo Lietuvos akcijos. Tai gal yra netikėta, kad nors ir buvo pandemija, panikos, tačiau nė viena iš turto klasių Lietuvoje neužbaigė su minusu“, – sakė V. Rūkas.

Anot jo, viena svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvos akcijos pernai buvo pelningos, – svarią dedamąją Vilniaus biržoje turinti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ – ją pandemiją paveikė mažiau nei kitas įmones ir kurios akcijos laikomos saugia ir patikima investicija.

Antroje vietoje pernai pagal grąžą liko investicijos į būstą – jų vertė augo 4,1 proc., įvertinus ir nuomos pajamas, – 8,4 proc.

Per pastarąjį dešimtmetį vidutinis metinis būsto nuomai vertės augimas siekė 7,5 proc., per 20 metų – 12,3 proc., ir tai buvo pelningiausia tarp turto klasių investicija. 

Tuo metu grąža iš investicijų į ilgalaikes Lietuvos obligacijas pernai siekė 0,8 proc., o indėlių grąža buvo nulinė. Abu rodikliai buvo žemesni už infliaciją (1,1 proc.).

Infliaciją pernai aplenkė ir pensijų fondai, kurių vidutinė grąža sudarė 5,2 proc. – ji buvo lygi ilgalaikei pensijų fondų grąžai, tačiau jie į indeksą neįtraukiami.

Investavimo indeksą lygiomis dalimis sudaro nuo 1996 metų kasmet vertinama pagrindinių šalies turto klasių: akcijų, obligacijų, būsto nuomos ir indėlių grąža.

Daugiau mažmeninių investuotojų

V. Rūkas atkreipė dėmesį, kad pernai į akcijų biržą atėjo daugiau mažmeninių investuotojų. „Nasdaq Baltic“ duomenys rodo, kad metų pabaigoje apie 28,9 proc. sandorių Lietuvos biržoje buvo smulkūs, kai užpernai – tik 11,4 proc.

Anot jo, smulkių sandorių pikas stebėtas 2020-ųjų kovą, kai pandemija palietė Lietuvą ir šalyje buvo įvestas karantinas.

„Bet kas labai džiugina, kad praėjus tam pikui sandorių skaičius normalizavosi gerokai aukštesniame lygyje ir netgi matome tolesnį augimą ir sujudimą“, – sakė V. Rūkas.

„Galime drąsiai sakyti, kad Lietuvos žmonės vis daugiau atranda investicijas, įskaitant dalyvavimą akcijų biržoje“, – pridūrė jis.

Anot „INVL Asset Management“ investicijų vadovo, viena priežasčių – pernai smarkiai augęs likvidus namų ūkių finansinis turtas. 2020-ųjų trečiąjį ketvirtį jis siekė 26,9 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, padidėjo 3,6 mlrd.

„Viena priežastis ta, kad liko mažiau pasirinkimų, kur tuos pinigus išleisti, todėl tie pinigai dažnai likdavo sąskaitoje“, – pabrėžė V. Rūkas.

Tačiau jis tvirtino, kad didžiąja dalimi šios lėšos buvo neįdarbintos ir liko gulėti gyventojų sąskaitose.

„Ne tik išliko didžiausia indėlių proporcija, bet ji netgi išaugo, ką šiek tiek keista matyti, nes pastaraisiais metais indėlių dalis, nors ir buvo didelė ir sudarė absoliučiai didžiausią dalį, tačiau palaipsniui mažėjo“, – sakė V. Rūkas.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad net 73 proc. šalies gyventojų likvidaus turto trečiąjį 2020 metų  ketvirtį sudarė indėliai ir pinigai.

16 proc. lėšų buvo laikoma pensijų fonduose, tuo metu investicijų fonduose ir akcijose buvo atitinkamai vos 3 ir 2 proc. namų ūkių likvidaus turto.

Autorius Paulius Viluckas

Šaltinis: BNS