Elektromobilių įkrovimo stotelės: kokias galimybes turi daugiabučių namų gyventojai?

Augant elektromobilių populiarumui, jų įkrovimo klausimas daugiabučiuose namuose tampa itin aktualus ir vis daugiau gyventojų kreipiasi dėl galimybių jas įrengti:

„Eurostat duomenimis daugiau kaip pusę visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose. Elektromobilių krovimas jų gyventojams nėra toks paprastas kaip individulių namų savininkams. Daugiau galimybių turi tie gyventojai, kuriems priklauso automobilio stovėjimo vieta, o kitiems lieka alternatyva automobilį krauti arčiausiai namų esančioje viešoje įkrovimo stotelėje,“ – sako „Inbalance grid“ atstovas.

Galimybės turintiems nuosavą automobilio stovėjimo vietą

Turintys automobilių stovėjimo vietą daugiabučio kieme, požeminėje aikštelėje ar garaže gali įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę keliais būdais.

Pasak S. Stankaus, vienas populiariausių iš jų – įkrovimo stotelę jungti prie savo buto elektros įvado. Tokiu atveju stotelė prijungiama prie butui priklausančios skaitliuko, o siekiant sureguliuoti elektros įtampos šuolius kraunant automobilį pastatomas tam skirtas balansavimo įrenginys. Tokiu atveju kraunant automobilį ir namuose naudojant kitus prietaisus, reikalaujančius daugiau elektros energijos, automobilio krovimas automatiškai laikinai sustabdomas.

Jeigu butui priklausantis elektros skaitliukas yra labai toli nuo automobilio stovėjimo vietos, įkrovimo stotelės pajungimas prie jo tampa neįmanomas. Tokiu atveju gyventojai gali pasinaudoti „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) paslauga ir įsirengti papildomą skaitliuką arčiau automobilio stovėjimo vietos. Tokiu atveju gyventojas turi du elektros suvartojimo planus ir už suvartotą elektros energiją bute bei įkrovimo stotelėje moka atskirai. 

Trečias galimas kelias – naudoti daugiabučio bendrųjų patalpų elektros įvadus, kuomet įkrovimo stotelė prijungiama prie bendrosios reikmėms skirto elektros įvado, išvedamas papildomas skaitliukas, skirtas stotelės suvartotai elektrai apskaityti. Šiuo atveju taip pat statomas balansavimo įrenginys tam, kad automobilis nesikrautų elektros energiją naudojant bendrosios reikmėms, pavyzdžiui, atsidarant automatiniams garažo vartams.

Pasak „Inbalance grid“ atstovo, tokias alternatyvas turi ir tie gyventojai, kuriems automobilio stovėjimo aikštelė nors ir nepriklauso nuosavybės teise, bet jie ją valdo kitu pagrindu, pavyzdžiui, pagal nuomos sutartį.

„Tokiu atveju visi elektromobilio įkrovimo stotelės įrengimo veiksmai turi būti atliekami automobilio stovėjimo aikštelės savininko, kuris vėliau pastatytą stotelę perduoda nuomininkui valdyti kartu su stovėjimo aikštelės vieta,“ sako S. Stankus. 

Apie ketinamą įrengti stotelę reikia informuoti administratorių

Įrengiant elektromobilio įkrovimo stotelę ji prijungiama prie daugiabučio namo elektros inžinerinių tinklų, už kurių priežiūrą ir techninę būklę atsako daugiabučio namo techninis prižiūrėtojas arba bendrija.

Dėl to už pastato techninę būklę atsakingas asmuo prieš pradedant įkrovimo stotelės įrengimo darbus turi įvertinti planuojamų darbų atitikimą elektrosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimams:

„Administratorius turi įvertinti įkrovimo stotelės įrengimo galimybes atsižvelgiant į ketinamą naudoti elektros galią, nustatyti, ar tam yra tinkamas ketinamas naudoti elektros kabelis, taip pat atlikti elektrofizikinius matavimus,“ – sako „Civinity Namai“ atstovas.

Pasak T. Kuznecovo, ar įkrovimo stotelės įrengimas bus derinamas su administratoriumi labiausiai priklauso nuo to, kokius rangovus pasirinks gyventojas:

„Tvarkingai veikiančios įmonės prašo administratorių leidimo stotelei statyti, tačiau vis dar pasitaiko ir daug bendrovių, kurios ignoruoja įrengimo derinimo su administratoriumi etapą. Tokiu atveju pastato inžinerines sistemas, įskaitant elektros instaliaciją, prižiūrintys asmenys nesužino apie atliktus darbus ir padidėjusį elektros poreikį name,“ – sako T. Kuznecovas.

Įkrovimo stotelių įrengimui suteikiama valstybės parama

Siekiant skatinti elektromobilių įsigijimą gyventojams siūloma valstybės parama privačiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, kuri įrengiama daugiabučio namo kiemuose, automobilių stovėjimo aikštelėse ar garažuose.

Parama gali pasinaudoti visi fiziniai asmenys, automobilio stovėjimo vietą valdantys nuosavybės, panaudos ar nuomos pagrindu. Tokie vietoje įsirengus automobilio įkrovimo stotelę valstybė finansuoja nuo 45 proc. iki 60 proc.  įrengimo kainos, priklausomai nuo stotelės galingumo.

Pasak „Inbalance grid“ vadovo, parama skiriama padengti ne tik pačios įkrovimo stotelės įsigijimo išlaidoms, bet ir dinaminio galios valdymo įrangos įsigijimo, priedų, taip pat jų įrengimo išlaidoms padengti. Tiesa, ši parama galioja tik tiems gyventojams, kurie įsigyja naują, o ne naudotą, įrangą.

Taip pat valstybės parama gali pasinaudoti ir bendrijos. Jeigu įkrovimo stotelė prijungiama prie bendrosios reikmėms skirto elektros įvado, parama įkrovimo stotelės įrengimui bendrijai siekia net 80 proc.

Gatvėje automobilius laikančių gyventojų galimybės apsiriboja viešomis įkrovimo stotelėmis

Nepaisant to, kad šalia namo yra numatytos automobilių stovėjimo vietos ir gyventojams yra suteiktas leidimas čia statyti automobilius, juose įrengti automobilių įkrovimo stoteles gyventojai savo iniciatyva negali. Šios automobilių stovėjimo vietos priklauso savivaldybei, todėl sprendimą dėl stotelės įrengimo gali priimti tik jos atstovai.

Pasak „Inbalance grid“ atstovo, Lietuvos didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas plečiasi: jų daugėja ne tik miestuose tam specialiai įrengiamose stovėjimo aikštelėse, bet ir šalia prekybos centrų ir kitų dažnai lankomų vietų. 

„Mes statome elektromobilių įkrovimo stoteles prie parduotuvių, verslo centrų, kitaip tariant, tose vietose, kur žmonės leidžia laiką ir gali tuo pačiu metu saugiai įkrauti savo elektromobilį filmuojamoje ir apšviestoje stovėjimo aikštelėje. Matome, kad ši galimybė yra ypač aktuali gyventojams, kurie neturi jiems skirtos automobilio stovėjimo aikštelės daugiabučiame name,“ – sako S. Stankus.