Graikija ieško būdų, kaip apgyvendinti 750 000 tuščių namų ir butų
Graikijos vyriausybė, siekdama sušvelninti pastaraisiais metais kilusią būsto krizę, ieško būdų, kaip į nekilnojamojo turto rinką sugrąžinti apie 750 000 gyvenamųjų patalpų, kurios šiuo metu niekaip nenaudojamos.
Viso pasaulio miestai, norėdami mažinti nenaudojamo gyvenamojo ploto apimtis, naudoja įvairias atgrasomąsias priemones, tokias kaip papildomi mokesčiai ir rinkliavos, ir, panašu, jog jos duoda teigiamų rezultatų. Graikijoje kaip pirmenybinė priemonė yra taikoma subsidija renovacijai. Tačiau šios priemonės veikimo schema dažnai yra neveiksminga, ilgai įgyvendinama ir galiausiai neturi reikšmingo poveikio rinkai.
Graikija ieško būdų, kaip apgyvendinti 750 000 tuščių namų ir butų
Graikijos vyriausybė, siekdama sušvelninti pastaraisiais metais kilusią būsto krizę, ieško būdų, kaip į nekilnojamojo turto rinką sugrąžinti apie 750 000 gyvenamųjų patalpų, kurios šiuo metu niekaip nenaudojamos.
Viso pasaulio miestai, norėdami mažinti nenaudojamo gyvenamojo ploto apimtis, naudoja įvairias atgrasomąsias priemones, tokias kaip papildomi mokesčiai ir rinkliavos, ir, panašu, jog jos duoda teigiamų rezultatų. Graikijoje kaip pirmenybinė priemonė yra taikoma subsidija renovacijai. Tačiau šios priemonės veikimo schema dažnai yra neveiksminga, ilgai įgyvendinama ir galiausiai neturi reikšmingo poveikio rinkai.
Kol vyriausybė ieško efektyvių krizės sprendimo būdų, graikai, neišgalintys turėti nekilnojamojo turto arba dirbantys kitame mieste, turi susidoroti su būsto nuomos mokesčiais, kurie kyla sparčiau nei atlyginimai.
Remiantis Eterono tyrimų ir socialinių pokyčių instituto duomenimis, Graikijoje tuščių būstų lygis yra vienas didžiausių Europoje, o ypač didelė jų koncentracija yra miestų centruose. 2011 m. surašymo duomenimis, laisvų būstų lygis Atėnuose buvo 31 proc., Pirėjuje – 28 proc., o Salonikuose – 28,2 proc.
