Naujasis vilniečių kompromisas: mažiau kvadratinių metrų, daugiau miesto
Naujasis vilniečių kompromisas: mažiau kvadratinių metrų, daugiau miesto. Rytinė kava mėgstamoje kavinėje, dešimt minučių iki darbo, vakare – koncertas, paroda ar susitikimas su draugais. Daliai jaunų vilniečių būtent tokia kasdienybė tampa vienu svarbiausių aspektų renkantis pirmąjį būstą. Vis dažniau vertinama ne tik būsimo būsto kvadratūra, bet ir tai, kokias galimybes suteikia rajonas, kuriame jis įsikūręs.
NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ vadovės Elinos Mesengiser-Garber teigimu, šiuolaikiniai NT pirkėjai ieško ne tik funkcionalių namų, bet ir vietos, leidžiančios gyventi aktyvų miesto gyvenimą.
„Pastebime, kad daliai jaunų žmonių svarbiausia tampa ne kuo didesnis būstas, o galimybė daugiau kasdienių reikalų išspręsti nesėdant į automobilį. Kai darbas ir laisvalaikis pasiekiami netoliese, keičiasi ir pats požiūris į tai, kas kuria gyvenimo kokybę“, – teigia ji.
Nuo gamyklų iki vieno geidžiamiausių rajonų
Tokį gyvenimo būdą šiandien gerai atspindi Vilniaus Naujamiestis. Rajonas, ilgą laiką garsėjęs gamyklomis, sandėliais ir administraciniais pastatais, tapo viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės dalių. Čia įsikūrę kūrybinių industrijų sektoriaus atstovai, technologijų įmonės, dizaino studijos, restoranai, galerijos, Halės turgus ir auganti startuolių bendruomenė – visa tai suformavo naują rajono identitetą.
E. Mesengiser-Garber teigimu, tai nėra išskirtinai Vilniaus istorija – panašios transformacijos jau ne vieną dešimtmetį vyksta ir kituose Europos miestuose.
„Barselonos Poblenou, Hamburgo HafenCity ar Kopenhagos Nordhavn rajonai iš pramoninių teritorijų virto geidžiamomis vietomis gyventi. Jų vertę šiandien kuria ne vien pastatai – ne mažiau svarbios darbo vietos, kultūra, žaliosios erdvės ir gyvybinga miesto atmosfera“, – sako ji.
Kai svarbiausia – ne tik būstas, bet ir aplinka
Pasak E. Mesengiser-Garber, ryškiausiai šie pokyčiai matomi tarp pirmojo būsto pirkėjų.
„Anksčiau žmonės pirmiausia klausdavo apie kvadratūrą ar parkavimo vietą. Dabar jie daug dažniau skaičiuoja minutes – kiek užtruks pasiekti darbą, miesto centrą ar mėgstamas laisvalaikio vietas. Tai rodo, kad keičiasi ne tik būsto pasirinkimo kriterijai, bet ir pats gyvenimo mieste suvokimas“, – komentuoja NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ vadovė.
Vienas didžiausių Naujamiesčio privalumų – kompaktiškumas. Miesto centras, geležinkelio ir autobusų stotys, verslo centrai, sporto klubai, kavinės bei kultūros erdvės lengvai pasiekiami, todėl kasdienybė tampa paprastesnė ir spontaniškesnė.
Projektas tiems, kurie renkasi daugiau miesto
Šią tendenciją atspindi ir Naujamiestyje vystomas projektas „Vytenio 55“. Buvęs administracinės paskirties pastatas pritaikytas gyvenamajai funkcijai taip, kad šiandien beveik nebeišduoda savo ankstesnės paskirties. Čia įrengti 20–52 kv. m funkcionalūs būstai, orientuoti į žmones, vertinančius patogią vietą ir aktyvų miesto ritmą.
Projektas patrauklus ne tik ieškantiems pirmųjų namų, bet ir investuotojams. Šalia įsikūrę verslo centrai, augantis darbo vietų skaičius ir gyvybingas rajonas didina būsto patrauklumą nuomos rinkoje.
„Geras būstas šiandien reiškia ne tik funkcionaliai suplanuotą erdvę. Ne mažiau svarbu, ką žmogus randa išėjęs pro namų duris – gyvybingą rajoną, patogų susisiekimą ir galimybę kasdien sutaupyti laiko“, – sako E. Mesengiser-Garber.
