Iš miesto į mišką: ar vilniečių lūkesčiai keičia NT projektų standartus?
Autorius: co:agency komunikacijos agentūra
Tylos troškimas, žalesnė aplinka ir didesnė gyvenamoji erdvė tampa vis aktualesniais kriterijais ieškant naujo būsto, ypač sostinėje. Pasak ekspertų, žmonės ieško ne tik patrauklios kainos ar didesnės kvadratūros, bet ir ramesnio gyvenimo būdo – arti gamtos, bet su visais patogumais.
„Žmonės koncentruojasi apie zonas, kuriose išvystyta inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, lengvai pasiekiami visi patogumai bei paslaugos. Nors istoriškai šios zonos dažniausiai vystosi aplink miesto centrą, šiandien matome, kad mažesni pocentriai formuojasi nebūtinai miesto širdyje”, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.
15 minučių miestas
Nemažai NT tendencijų keitėsi arba išryškėjo po pandemijos – darbas iš namų, noras skirti daugiau laiko šeimai padiktavo tai, jog žmonės ieško gyvenamųjų vietų, iš kurių lengvai pasiekiami visi patogumai.
„15 minučių miestas – tai urbanistinis principas, kai visa svarbiausia infrastruktūra pasiekiama vos per 15 minučių pėsčiomis: mokyklos, parduotuvės, gydymo įstaigos ar parkai. Ši koncepcija tampa vis aktualesnė ir Vilniuje – ypač aplink centrinę dalį, kur kiti rajonai siūlo patogumą be centrinės miesto dalies kainų“, – teigia M. Statulevičius.
Be to, 15 minučių miesto koncepcija siejama ir su gyvenimo kokybės gerinimu – trumpesnės kelionės, daugiau laiko šeimai, mažesnis triukšmas ir oro tarša. Ekspertas pastebi, kad paskutiniu metu žmonės taip pat gana dažnai ieško projektų, kurie arčiau gamtos, miško, vandens telkinių ar turi nuosavą kiemą.
„Vilnius itin sparčiai plečiasi, tad šiandien galima turėti abu – gamtos ramybę ir nenutolti nuo centro arba svarbiausių infrastruktūros objektų. Sparčiai besiformuojantys policentriniai rajonai, kaip Žvėrynas, Lazdynėliai, Pašilaičiai ar Šeškinė tampa savotišku miestu mieste”, – sako jis.
Ieško balanso tarp miesto ir gamtos
Nekilnojamojo turto bendrovės „Rinvest“ vadovė Inga Račevska antrina, kad per pastaruosius metus būsto ieškančių žmonių prioritetai pasikeitė. Vis dažniau vertinama ne tik paties būsto kokybė, bet ir tai, kas jį supa – žaluma, privatumas, galimybė turiningai leisti laiką šalia namų.
„Kokybiškas laikas gryname ore daug kam tapo ne prabanga, o būtinybe. Tačiau greta to svarbus ir infrastruktūros objektų pasiekiamumas: darželiai, mokyklos, parduotuvės, patogus susisiekimas su svarbiausiais objektais mieste“, – sako ji.
Pasak I. Račevskos, tiek „Rinvest”, tiek kiti plėtotojai vis dažniau ieško vietų, kur šiuos lūkesčius būtų galima suderinti: „Projektai dažnai vystomi ten, kur miestas susitinka su gamta: šalia miškų, parkų, vandens telkinių. Pavyzdžiui, „Riverland“ kvartalas įsikūręs Bukčių miško
parko pakraštyje, visai šalia Neries upės – gamtos apsuptyje, bet iki centro vos keliolika minučių. Kitas pavyzdys – „PortoFranko“ projektas šalia Buivydiškių tvenkinio ir brandžių medžių masyvo, bet vos kelios minutės iki Konstitucijos prospekto”.
„Gyvenimo kokybę lemia ne vien buto plotas ar įrengimas, bet ir tai, ką žmogus gali patirti išėjęs iš namų. Net kai šalia yra natūralios gamtinės zonos, gyventojams vis tiek svarbios ir papildomos laisvalaikio erdvės. Vietos, kur galima susitikti su kaimynais, žaisti su vaikais, sportuoti ar tiesiog pabūti, kuria tikrąją vertę – ne tik finansinę, bet ir emocinę“, – sako I. Račevska.
Įmonės vadovė pastebi, kad pirkėjai dažniau domisi objektais, iš kurių atsiveria gamtos vaizdai, o pirmieji nupirkti būstai projektuose neretai būna tie, kurie turi privačius kiemus ar terasas su vaizdu į žaliąją zoną. Panašūs projektiniai sprendimai jau nebe išimtis, o vis dažniau – rinkos standartas.
-crop-1903x334.jpg)