Realu.lt

Karaliaus Mindaugo ir valstybės turtai: nuo aukso ir sidabro iki čia pat suvalgomos duoklės maistu

Karaliaus Mindaugo ir valstybės turtai: nuo aukso ir sidabro iki čia pat suvalgomos duoklės maistu

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga Turto bankas siūlo pažvelgti į pirmojo karaliaus ir Lietuvos valstybės turtus. Nors duomenų nėra išlikę daug, nuotrupos istoriniuose šaltiniuose leidžia teigti, kad Mindaugas buvo gana pasiturintis valdovas, o valstybės turtą sudarė pilys ir ižde saugomas auksas bei sidabras. Įdomu tai, kad kai kurie valstybės turto valdymo įpročiai nuo pirmojo karaliaus laikų nepakito – ir šiandien Lietuva valdo beveik 6 tonas aukso, kuris saugomas Londone.

Priešų papirkinėjimas, nuolatinės kelionės ir dideli karo žygiai, pasak istorikų, liudija, kad Karalius Mindaugas buvo gana turtingas valdovas. Tiesa, tai labai priklauso nuo to, su kuo lyginsime – anais laikais arklys, šviežia mėsa bei grūdai laikyti dideliu turtu, o pinigai nevaidino tokio reikšmingo vaidmens kaip šiandien.

Anot istoriko, mokslų daktaro Tomo Baranausko, karalius Mindaugas, kaip ir visi tų laikų karaliai, buvo daug keliaujantis valdovas. Logiška manyti, kad kelionėms reikėjo išteklių – arklių, maisto, nakvynės vietų. Be to, valdovai keliaudavo su gausia palyda. Nors nėra išlikę daug duomenų, tikėtina, kad Mindaugas valdė ne vieną pilį.

„Tikėtina, kad pilys turėdavo patikėtinius – valdytojus, o karalius į jas tik užsukdavo apsistoti. Tokiu būdu turėdavo būti surenkama ir duoklė. Tai yra buvo taikomas tam tikras tiesioginis valdymas. Paprasti žmonės neturėdavo pinigų – aukso ar sidabro – todėl, galime manyti, kad duoklė būdavo surenkama natūra: mėsa, grūdais ir t.t.“, –  pasakoja T. Baranauskas.

Didžioji dalis duoklės veikiausiai būdavo vietoje ir suvartojama – nėra išlikę duomenų, kad Mindaugo laikais būtų veikusi kokia nors centralizuota duoklės surinkimo sistema ar vedama apskaita. Biurokratinis anų laikų aparatas buvo menkas, o raštas dar nebuvo paplitęs. Veikiausiai galėjo veikti žodiniai susitarimai, o valdovą pilių valdytojai ar aukštesnio socialinio statuso žmonės pažinojo iš veido. Be to, Mindaugas, kaip valdovas, turėjo išsiskirti ir savo išvaizda – apranga, žirgu ir kitais atributais.

„Pats Mindaugo karūnavimas buvo labiau reikalingas išoriniams valstybės reikalams tvarkyti. Šalies viduje Mindaugą visi jau pažinojo kaip valdovą“, – sako T. Baranauskas.

Rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose randama duomenų apie tai, kad Mindaugas papirkinėdavo priešus auksu ir sidabru, o tai reiškia, kad karalius turėjo turėti ir iždą.

„Kadangi žmonės neturėjo daug pinigų, iždas auksu ir sidabru galėjo būti pildomas iš karo grobio. Kažkur šie ištekliai turėjo būti saugomi, kartu su vienu kitu dokumentu, tačiau daugiau istorinių duomenų apie tai nėra“, –  aiškina viduramžių istoriją tyrinėjantis T. Baranauskas.  

Valstybės turto naudojimas pasikeitė iš esmės

Bendrai įvertinti Mindaugo ir valstybės turtus nėra galimybių, tačiau akivaizdu, kad samprata apie patį turto valdymą šiais laikais būtų sunkiai priimtina.

„Anuomet didelė dalis duoklių, ką galime laikyti mokesčių pradžia, atitekdavo valdovui ir jo aplinkai. Iš to būdavo sukuriama mažai bendro gėrio. Šiais laikais valstybės turtą vertiname kaip visų piliečių bendrą nuosavybę, kuri turi kurti pridėtinę vertę valstybei“, – sako valstybės įmonės Turto bankas direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Šiandien valstybių turtas matuojamas įvairiais dydžiais – valdomu nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, sukuriamu BVP dydžiu ir panašiai, tačiau kai kas nepasikeitė nuo Mindaugo laikų. Daugelis šalių turi aukso rezervą, skirtą stabilumui užtikrinti. Lietuva valdo 5,8 tonos aukso, kuris saugomas Londone. Visi valstybės finansiniai rezervai įvairiomis priemonėmis, Lietuvos banko duomenimis, vertinami maždaug 5 mlrd. eurų. Valstybei taip pat priklauso 9,5 mln. kv. m nekilnojamojo turto Lietuvoje ir užsienyje.

Pasidalink naujiena