Kur lietuviai kuriasi šiandien? Demografiniai pokyčiai per 25 metus
Autorius: Realu.lt
Lietuvos demografiniai pokyčiai per pastaruosius 25 metus atskleidžia įdomias tendencijas: nors dalis kaimų ir miestelių susiduria su gyventojų mažėjimu, kitos gyvenvietės, ypač esančios šalia didmiesčių, sparčiai auga. Remiantis Registrų centro surinktais duomenimis, galima pastebėti, kaip keičiasi šalies gyvenviečių demografinis peizažas.
Gyventojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Šiuo metu Lietuvoje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę kiek daugiau nei 3 milijonai gyventojų. Iš jų:
Kur lietuviai kuriasi šiandien? Demografiniai pokyčiai per 25 metus
Autorius: Realu.lt
Lietuvos demografiniai pokyčiai per pastaruosius 25 metus atskleidžia įdomias tendencijas: nors dalis kaimų ir miestelių susiduria su gyventojų mažėjimu, kitos gyvenvietės, ypač esančios šalia didmiesčių, sparčiai auga. Remiantis Registrų centro surinktais duomenimis, galima pastebėti, kaip keičiasi šalies gyvenviečių demografinis peizažas.
Gyventojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Šiuo metu Lietuvoje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę kiek daugiau nei 3 milijonai gyventojų. Iš jų:
- Miestuose: daugiau nei 2 milijonai
- Kaimuose: apie 840 tūkstančių
- Miesteliuose: apie 140 tūkstančių
- Viensėdžiuose: apie 10 tūkstančių
Svarbu pažymėti, kad deklaruota gyvenamoji vieta ne visuomet atspindi faktinę gyventojų buvimo vietą. Dalis asmenų gali būti persikėlę, tačiau nepakeitę deklaracijos, arba išvykę į užsienį, neinformavę atitinkamų institucijų. Todėl siekiant tikslesnių duomenų, gyventojams rekomenduojama atnaujinti savo deklaruotą gyvenamąją vietą.
Didžiausios Lietuvos gyvenvietės
Pagal gyventojų skaičių, didžiausi Lietuvos miestai yra:
- Vilnius: 612 tūkstančių gyventojų
- Kaunas: 311,5 tūkstančio
- Klaipėda: 165 tūkstančiai
- Šiauliai: 117 tūkstančių
- Panevėžys: 88 tūkstančiai
Tarp kaimų išsiskiria Domeikava (Kauno raj.) su 6 tūkstančiais gyventojų, Riešė (Vilniaus raj.) – 4,5 tūkstančio, Raudondvaris (Kauno raj.) – 4,3 tūkstančio. Miestelių kategorijoje pirmauja Akademija (Kauno raj.) su 3,7 tūkstančio gyventojų.
Gyventojų skaičiaus augimo tendencijos
Per pastaruosius 25 metus Vilnius išaugo beveik 190 tūkstančių gyventojų. Šiauliai padidėjo 15,3 tūkstančio, Kaunas – 14,8 tūkstančio, Klaipėda – 11,9 tūkstančio, Palanga – 6,1 tūkstančio.
Pastebima, kad ne tik didmiesčiai, bet ir jų priemiesčiai sparčiai plečiasi. Pavyzdžiui, Dercekliai (Klaipėdos raj.) nuo 60 gyventojų 2000 metais išaugo iki daugiau nei 4 tūkstančių. Riešė (Vilniaus raj.) per tą patį laikotarpį padidėjo dešimteriopai iki 4,5 tūkstančio gyventojų.
Gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos
Deja, ne visos gyvenvietės patiria augimą. Panevėžys per 25 metus neteko 14,9 tūkstančio gyventojų, Alytus – 5 tūkstančių, Biržai – 2,3 tūkstančio, Rokiškis – 2,1 tūkstančio, Visaginas – 1,9 tūkstančio, Telšiai – 1,8 tūkstančio.
Mažesnėse gyvenvietėse gyventojų skaičiaus mažėjimas gali būti susijęs su administraciniais teritorijų pokyčiais, migracija ar natūralia gyventojų kaita. Pavyzdžiui, Jašiūnų kaimas (Šalčininkų raj.) neteko 1,6 tūkstančio gyventojų, tikėtina, dėl administracinių ribų pakeitimų.
Lietuvos demografinis peizažas per pastaruosius 25 metus patyrė reikšmingų pokyčių. Didmiesčiai ir jų priemiesčiai sparčiai auga, pritraukdami vis daugiau gyventojų, tuo tarpu dalis mažesnių miestelių ir kaimų susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimu. Šie pokyčiai atspindi tiek ekonomines, tiek socialines tendencijas, formuojančias šalies urbanistinį veidą.
