Lietuvos gyventojai skuba skolintis: būsto paskolų rinka auga sparčiau nei euro zonoje
Autorius: Realu.lt
Lietuvos bankas skelbia, jog Euro zonoje namų ūkių kredito portfeliui per metus padidėjus šiek tiek, Lietuvoje jis didėjo gana sparčiai – 6,8 %. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai aktyviau naudojasi kredito galimybėmis ir siekia finansuoti savo poreikius per paskolas. Tęsiantis naujų būsto paskolų palūkanų mažėjimo tendencijai, kuri gegužės mėnesį siekė 5,4 % (o balandžio mėnesį – 5,5 %), pirmą kartą nuo 2022 m. lapkričio mėnesio metinė naujų būsto paskolų apimtis jau viršijo (apie 4 %) prieš metus buvusį lygį. Tai gali būti siejama su palūkanų mažėjimu, kuris skatina gyventojus imti paskolas būstui įsigyti.
Birželio pradžioje Europos Centriniam Bankui sumažinus palūkanų normas, EURIBOR lūkesčiai finansų rinkose iš esmės nepakito. Iki šių metų pabaigos prognozuojama, kad EURIBOR nukris apie 0,5 proc. punkto. Tai reikštų, kad palūkanų normų mažėjimo tendencija turėtų išlikti, o tai teigiamai veiktų būsto paskolų rinką. Antrą mėnesį iš eilės didėjantis metinis suteiktų naujų būsto paskolų skaičius rodo, kad gyventojai aktyviai naudojasi šia palankia situacija. Gegužės mėnesį tokių paskolų skaičius jau 6 % viršijo prieš metus buvusį lygį, o balandžio mėnesį – 3 %.
Lietuvos gyventojai skuba skolintis: būsto paskolų rinka auga sparčiau nei euro zonoje
Autorius: Realu.lt
Lietuvos bankas skelbia, jog Euro zonoje namų ūkių kredito portfeliui per metus padidėjus šiek tiek, Lietuvoje jis didėjo gana sparčiai – 6,8 %. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai aktyviau naudojasi kredito galimybėmis ir siekia finansuoti savo poreikius per paskolas. Tęsiantis naujų būsto paskolų palūkanų mažėjimo tendencijai, kuri gegužės mėnesį siekė 5,4 % (o balandžio mėnesį – 5,5 %), pirmą kartą nuo 2022 m. lapkričio mėnesio metinė naujų būsto paskolų apimtis jau viršijo (apie 4 %) prieš metus buvusį lygį. Tai gali būti siejama su palūkanų mažėjimu, kuris skatina gyventojus imti paskolas būstui įsigyti.
Birželio pradžioje Europos Centriniam Bankui sumažinus palūkanų normas, EURIBOR lūkesčiai finansų rinkose iš esmės nepakito. Iki šių metų pabaigos prognozuojama, kad EURIBOR nukris apie 0,5 proc. punkto. Tai reikštų, kad palūkanų normų mažėjimo tendencija turėtų išlikti, o tai teigiamai veiktų būsto paskolų rinką. Antrą mėnesį iš eilės didėjantis metinis suteiktų naujų būsto paskolų skaičius rodo, kad gyventojai aktyviai naudojasi šia palankia situacija. Gegužės mėnesį tokių paskolų skaičius jau 6 % viršijo prieš metus buvusį lygį, o balandžio mėnesį – 3 %.
Be to, vartojimo ir kitos paskolos taip pat teikiamos aktyviai. Per metus jų skaičius ūgtelėjo 5 %, o nominalusis vartojimo paskolų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo 25,1 %. Tai rodo, kad gyventojai aktyviai skolinasi ne tik būstui, bet ir kitiems poreikiams. Pažymėtina, kad vartojimo kredito kaina gegužės mėnesį sumažėjo ir sudarė 9,6 %. Tai gali būti dar viena priežastis, kodėl vartojimo paskolos Lietuvoje yra tokios populiarios.
Šis spartus kredito portfelio augimas gali būti aiškinamas keliais veiksniais. Pirma, mažėjant palūkanų normoms, paskolos tampa prieinamesnės, o tai skatina gyventojus skolintis. Antra, auganti ekonomika ir didėjantis gyventojų pajamų lygis taip pat prisideda prie didėjančio kredito poreikio. Trečia, didėjantis būsto kainos taip pat gali skatinti žmones imti paskolas, kad galėtų įsigyti būstą anksčiau, kol kainos dar labiau nepakilo.
Vis dėlto, spartus kredito portfelio augimas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Jei ekonomika sulėtėtų arba gyventojų pajamos sumažėtų, daugelis žmonių gali susidurti su sunkumais grąžinant paskolas. Tai galėtų sukelti finansinių sunkumų ne tik individualiems gyventojams, bet ir visai finansų sistemai. Todėl svarbu, kad tiek finansų institucijos, tiek gyventojai atsakingai vertintų savo skolinimosi galimybes ir rizikas.
Apskritai, dabartinė situacija rodo teigiamą tendenciją Lietuvos kredito rinkoje. Palūkanų normų mažėjimas ir augantis kredito portfelis rodo, kad gyventojai pasitiki ekonomikos stabilumu ir aktyviai naudojasi paskolomis savo poreikiams finansuoti. Tačiau svarbu nepamiršti ir galimų rizikų, kurios gali atsirasti esant nepalankioms ekonominėms sąlygoms. Tai reiškia, kad tiek finansų institucijos, tiek vartotojai turi būti atsargūs ir atsakingai valdyti savo finansus, kad išvengtų galimų sunkumų ateityje.
