Ne tik vėdina ar vėsina, bet ir valo orą: kaip išsirinkti tinkamą kondicionierių ar rekuperatorių
Autorius: „Inbank“
Ekspertai apžvelgia vėdinimo bei vėsinimo sistemų tipus bei kriterijus, kuriais reikėtų vadovautis renkantis šias sistemas savo būstui.
Balandžio 30 d., 2024. Šiandieninės būsto renovacijos ir naujų pastatų statybos tendencijos siekia užtikrinti energetinį efektyvumą ir komfortišką patalpų mikroklimatą. Dėl šios priežasties, šiuolaikiškai įrengti būstai sunkiai apsieina be vėdinimo sistemos su šilumogrąža (rekuperacija). Taip pat, artėjant vasarai, kurios metu vis dažniau vargina karščio bangos, neretas būstą besistatantis ar atnaujinantis gyventojas svarsto ir apie vėsinimo sistemų (kondicionierių) įsirengimą.
Vėdinimo sistemų tipai
Efektyvi vėdinimo sistema yra vienas iš pagrindinių kiekvieno pastato elementų. Egzistuoja trys ventiliacijos tipai: gravitacinis, mechaninis, hibridinis. Absoliučioje daugumoje senos statybos pastatų yra įrengtos gravitacinio tipo vėdinimo sistemos, pasižyminčios žemesne kaina bei įrengimo proceso paprastumu. Šios vėdinimo sistemos veikimas yra pagrįstas oro temperatūros skirtumu tarp vidaus ir lauko. Dėl to, esant apylygėms vidaus ir lauko temperatūroms sistemos veikimas trinka ir ji tampa nebepajėgi visiškai kontroliuoti oro apykaitos patalpose. Išeitis yra mechaninis vėdinimas su šilumogrąža (rekuperacija), veikiantis nepriklausomai nuo nepalankių oro sąlygų bei naudodamas ištraukiamą šiltą orą iš patalpų, sušildantis įeinantį.
Rekuperatoriai, susidedantys iš šilumokaičio, ventiliatoriaus, teno ir automatikos, yra skirstomi pagal tipus į rotacinius ir plokštelinius. Taip pat – į galinčius grąžinti drėgmę į patalpas rotacinius (sorbcinius) ir plokštelinius (entalpinius). Pasak Artūro Sergejenko, „Celsis“ vėdinimo ir kondicionavimo įrangos skyriaus vadovo, būtent pastarieji, turintys drėgmės grąžinimo funkciją, šiuo metu Lietuvoje yra populiariausi.
„Entalpinių ERV tipo rekuperatorių šilumos atgavimo efektyvumas siekia iki 90 proc., o rotacinių – iki 85%. Entalpinis šilumokaitis, kuris yra ypač sandarus, yra pagamintas iš polimerinės membranos plokštelių, tad drėgmės grąžinimas vyksta nuolatos 65-75% efektyvumu. Rotacinio AZ rekuperatoriaus vidinis sandarumas yra mažesnis dėl nuolat besisukančio rotoriaus būgno, kuris yra izoliuotas specialiais šepetėliais. Dėl šios priežasties šalinamas iš patalpų nešvarus oras gali patekti į tiekiamo oro srautą. Visgi, nesandarumas yra santykinai nedidelis – 3 %. Taip pat, šio tipo rekuperatoriai gali veikti be sutrikimų ir prie itin žemos lauko temperatūros, ko negalima būtų pasakyti apie entalpinius ERV tipo rekuperatorius, turinčius naudoti papildomus šildytuvus temperatūrai nukritus.“
„Jaukurai” šildymo ir kondicionavimo produktų grupės vadovas Edgaras Česiūnas priduria, kad rekuperatoriai gali ne tik drėkinti patalpų orą, bet ir jį filtruoti nuo dulkių, alergenų ar net nemalonių kvapų. Ekspertas pataria nepamiršti, kad rekuperatorius, kaip ir kiekvienas elektrinis įrenginys, skleidžia garsą, todėl svarbu pasirinkti tylų ir sandarų įrenginį, kad namuose jo nesigirdėtų.
Kiek kainuoja įsirengti vėsinimo ir vėdinimo sistemą?
Tiek gyvenamųjų, tiek komercinių patalpų klimato kontrolei yra pasitelkiami kondicionieriai. Jie yra skirstomi į du tipus: split ir multi-split. Split tipo kondicionierius sudaro vienas išorinis blokas ir viena vidinė kasetė. Multi-split tipo įrenginys yra sudarytas iš vieno išorinio bloko iš bent jau 2 vidinių kasečių – dažniausiai prie vieno išorinio bloko galima pajungti iki 5 vidinių kasečių, priklausomai nuo įrangos galios.
„Split tipo kondicionieriai dažniausiai montuojami, kur reikia pašildyti arba atvėsinti vieną patalpą, o multi-split įrenginiai – ten, kur yra kelios patalpos, kurioms reikalingas kondicionavimas ar šildymas, o pastato išorėje norima išvengti kelių išorinių blokų montavimo. Taip pat buitiniai oro kondicionieriai yra skirstomi į sieninius, lubinius (kasetinius), kanalinius (ortakinius), grindininius bei mobiliuosius (nešiojamus). Reikėtų paminėti, kad oro kondicionieriai gali ne tik vėsinti arba šildyti patalpas, tačiau ir slopinti teršalus, virusus ir bakterijas, valyti bei dezodoruoti patalpų orą,“ – primena E. Česiūnas.
Sergejenko teigimu, kondicionavimo sistemos 30m² - 40 m² dydžio patalpai įrengimo kaina su montavimo darbais ir įranga gali kainuoti nuo 800 iki 1500 Eur. Vėdinimo sistemos įrengimas 100 m²-120 m² dydžio būstui – nuo 3000 iki 3500 Eur. Dėl nemažos kainos, apie 5 proc. pirkėjų už vėsinimo ir vėdinimo sistemas pasirenka mokėti dalimis.
„Vidutinė finansuojama suma tokio tipo įrangai įsigyti yra apie 2200 Eur. Ko gero nenuostabu, kad susidomėjimas būtent vėsinimo sistemomis piką pasiekia termometro stulpeliams staigiai šoktelėjus aukštyn. Vis dėlto, pagal mūsų turimus duomenis, matome, kad gyventojai įsirengti vėsinimo ar vėdinimo sistemas su šilumogrąža ruošiasi iš anksto – jau nuo balandžio mėnesio ir tokį suintensyvėjimą matome iki pat rugsėjo,“ – teigė finansinių technologijų bendrovės „Inbank“ pardavimų grupės vadovas Donatas Mickus.
