b) Ilgalaikė nuoma (virš 1 metų)

c) Nuoma su išpirkimo teise

d) Poilsio būsto nuoma

Teisingas atsakymas: b) Ilgalaikė nuoma (virš 1 metų).

Paaiškinimas:

Ilgalaikė nuoma yra populiariausia, nes ji suteikia stabilumo tiek nuomininkams, tiek nuomotojams. Nuomininkai gali ramiai gyventi būste ilgesnį laiką, o nuomotojai gali tikėtis reguliarių pajamų.

2. Kokia yra didžiausia galima būsto nuomos kaina?

a) Nėra nustatyta

b) 1000 € per mėnesį

c) 2000 € per mėnesį

d) 3000 € per mėnesį

Teisingas atsakymas: a) Nėra nustatyta.

Paaiškinimas:

Būsto nuomos kaina nėra reguliuojama valstybės. Ji priklauso nuo rinkos pasiūlos ir paklausos. Būsto nuomos kainos gali smarkiai skirtis priklausomai nuo būsto dydžio, būklės, vietos, įrengimo ir kitų faktorių.

3. Kokia yra didžiausia galima būsto nuomos sutarties trukmė Lietuvoje?

a) 1 metai

b) 10 metų

c) 3 metai

d) 100 metų

Teisingas atsakymas: d) 100 metų.

Paaiškinimas:

Pagal LR Civilinio kodekso 6.479 straipsnį, nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota.

4. Ką nuomininkas privalo padaryti prieš išsikraustydamas iš nuomojamo būsto?

a) Atlikti kosmetinį remontą

b) Apmokėti visas komunalines paslaugas

c) Grąžinti būstą tokios būklės, kokios jį gavo

d) Visi atsakymai teisingi

Teisingas atsakymas: d) Visi atsakymai teisingi.

Paaiškinimas:

Prieš išsikraustydamas iš nuomojamo būsto nuomininkas privalo:

• Atlikti kosmetinį remontą, t.y. pašalinti smulkius sienų įbrėžimus, dėmes ir kt.
• Apmokėti visas komunalines paslaugas, sunaudotas iki išsikraustymo dienos.
• Grąžinti būstą tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

5. Ką daryti, jei nuomininkas vėluoja mokėti nuomą?

a) Nedelsiant kreiptis į teismą

b) Pranešti nuomininkui apie vėlavimą ir raginti sumokėti

c) Nutraukti nuomos sutartį

d) Padidinti nuomos kainą

Teisingas atsakymas: b) Pranešti nuomininkui apie vėlavimą ir raginti sumokėti

Paaiškinimas:

Pirmiausia reikėtų pabandyti taikiai išspręsti problemą su nuomininku: išsiaiškinti mokėjimo vėlavimo priežastis, įspėti, kad tai nesikartotų. Jei nuomininkas vėluoja mokėti nuomą reguliariai, galima imtis atitinkamų veiksmų, kurie aprašyti nuomos sutartyje. LR Civilinio kodekso 6.487 straipsnyje nurodyta, jog jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis ir nuomininkas iš esmės pažeidė nuomos mokesčio mokėjimo terminus, tai nuomotojas turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas per nuomotojo nustatytą terminą iš anksto sumokėtų nuomos mokestį, tačiau ne didesnį kaip už du mokėjimo terminus iš eilės.

6. Kas turi mokėti už nuomojamo būsto komunalines paslaugas?

a) Visada nuomininkas

b) Visada būsto savininkas

c) Gali būti susitarta nuomos sutartyje

d) Priklauso nuo komunalinių paslaugų rūšies

Teisingas atsakymas: c) Gali būti susitarta nuomos sutartyje.

Paaiškinimas:

Dažniausiai nuomos sutartyje nurodoma, kad už komunalines paslaugas moka nuomininkas. Tačiau kartais būsto savininkas gali prisiimti dalį komunalinių paslaugų išlaidų sau. Svarbu viską tiksliai aprašyti nuomos sutartyje.

7. Ką daryti, jei nuomininkas sugadina nuomojamo būsto turtą?

a) Reikalauti iš nuomininko atlyginti nuostolius

b) Kreiptis į draudimo bendrovę

c) Savarankiškai ištaisyti sugadinimus

d) Nutraukti nuomos sutartį

Teisingas atsakymas: a) Reikalauti iš nuomininko atlyginti nuostolius.

Paaiškinimas:

Nuomininkas privalo atlyginti būsto savininkui nuostolius, padarytus tyčia ar netyčia sugadinus nuomojamo būsto turtą. Nuostolių atlyginimo dydis priklauso nuo sugadinimo pobūdžio ir padarytos žalos. Nuostolių atlyginimo tvarka turi būti numatyta nuomos sutartyje. Dažnai nuostoliams padengti yra naudojamas nuomininko nuomos termino pradžioje sumokėtas užstatas. Jei užstato dydžio neužtenka padarytiems nuostoliams padengti, nuomininkas privalo nuomotojui sumokėti trūkstamą sumą. Taip pat nuomininkas, suderinus su būsto savininku, gali sugadintą turtą savo lėšomis suremontuoti ar pakeisti nauju.

8. Ar nuomininkas gali nutraukti nuomos sutartį anksčiau laiko?

a) Negali

b) Gali, įspėjus nuomotoją prieš nuomos sutartyje nurodytą terminą

c) Gali, atlyginus nuomotojui nuostolius pagal nuomos sutartyje aprašytas sąlygas

d) Teisingi b) ir c) atsakymai

Teisingas atsakymas: d) Teisingi b) ir c) atsakymai

Paaiškinimas:

Nuomininko teisė atsisakyti nuomos sutarties anksčiau laiko priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų ir nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių. Sutartyje gali būti numatytos tam tikros sąlygos, kurioms esant nuomininkas gali atsisakyti sutarties be nuobaudų. Be to, Civilinis kodeksas numato tam tikras objektyvias aplinkybes, kurioms esant nuomininkas gali nutraukti sutartį anksčiau laiko, pavyzdžiui, jei nuomotojas nesilaiko savo įsipareigojimų.

9. Ar nuomininkas gali laikyti naminius gyvūnus nuomojamame būste?

a) Ne

b) Taip, bet tik gavus nuomotojo sutikimą

c) Taip, bet tik mažus gyvūnus

d) Taip, be jokių apribojimų

Teisingas atsakymas: b) Taip, bet tik gavus nuomotojo sutikimą.

Paaiškinimas:

Nuomininko teisė laikyti naminius gyvūnus nuomojamame būste priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų. Sutartyje gali būti numatyta, kad gyvūnai draudžiami, leidžiami tik gavus nuomotojo sutikimą, arba leidžiami be jokių apribojimų.

10. Ar nuomotojas gali įeiti į išnuomotą būstą be nuomininko sutikimo?

a) Ne, jokiu būdu

b) Taip, bet tik tuo atveju, jei yra skubi būtinybė ir grėsmė turtui

c) Atsakymas priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų

d) Atsakymai b) ir c) yra teisingi

Teisingas atsakymas: d) Atsakymas priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų.

Paaiškinimas:

Pagal LR Civilinį kodeksą, nuomotojas neturi teisės be nuomininko sutikimo įeiti į išnuomotą būstą. Tačiau nuomos sutartyje gali būti numatytos išimtys, pavyzdžiui, nuomotojo teisė įeiti į būstą tam tikromis valandomis, siekiant atlikti patikrinimą ar remontą. Taip pat jei būsto nuomotojui yra žinoma apie gresiančią grėsmę nuomojamam būstui ar jame esančiam turtui, o nuomininkas neturi galimybės tuo metu būstu pasirūpinti ir pašalinti grėsmės ar apsaugoti turtą, būsto nuomotojas gali užeiti į nuomojamą būstą, siekiant jį apsaugoti nuo galimos žalos. Tai gali būti, pavyzdžiui, vandentiekio avarija, kai kyla užpylimo grėsmė.