Prestižinio būsto pasiūla: ko tikisi ieškantys prabangos?

Pirmadienis, 01 sausio 2018

Prabangus nekilnojamasis turtas it masalas vilioja smalsuolius – vos pasirodęs toks skelbimas sulaukia daugybės peržiūrų. Vis dėlto, kas iš tiesų Lietuvoje domisi prestižiniu būstu? Ar apskritai yra ką pasiūlyti prabangos mėgėjams? Apie tai kalbamės su „Capital Deluxe“ biuro vadovu, NT brokeriu ARŪNU ADAMONIU.

Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinkoje lyderio pozicijų neužleidžia ekonominės klasės būstai. Vis dėlto, pamažu atsiranda ir norinčiųjų investuoti į aukštesnę gyvenimo kokybę. Kaip Jūs matote šią situaciją? Kiekvienais metais stebime vis didėjantį norą investuoti į nekilnojamąjį turtą – auga ne tik sandorių skaičius, bet ir vidutiniškai išleidžiamos sumos. Vertinant pagal pasiūlą, šiuo metu rinkoje yra didelis ekonominės klasės būstų pasirinkimas, o tai lemia tokių būstų paklausa. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dalis pardavimo sandorių šiame segmente sudaroma tikintis ateityje tokį būstą išnuomoti.

Visai kitokia situacija kalbant apie prabangesnį nekilnojamąjį turtą – paprastai tokio buto ar namo žmonės dairosi sau ir kelia gerokai aukštesnius reikalavimus. Į tai reaguoja ir nekilnojamojo turto projektų plėtotojai – atsiranda vis daugiau tokius pirkėjų lūkesčius tenkinančių pasiūlymų. Didėjantį šio tipo nekilnojamojo turto objektų poreikį rodo ir tai, kad aktyvesni tampa ir prestižinėse vietose esamų senesnės statybos objektų savininkai.

Skelbimus apie parduodamą išskirtinį būstą „medžioja“ ir smalsuoliai, ir netgi žiniasklaida. Paprastai netrunkama išsiaiškinti ir savininką. Ar tai reiškia, kad tokio turto pasiūla nėra didelė ir objektai „eina iš rankų į rankas“? Labai dažnai prabangaus nekilnojamojo turto savininkai apie tai nenori skelbti viešai, todėl skelbimų portaluose paprastai nė nepamatysite, kokie išskirtiniai butai ar namai yra siūlomi rinkoje. Tai daroma saugant asmeninio klientų gyvenimo privatumą, todėl „Capital“ įmonėje dirba brokeriai, kurių specializacija – būtent šio segmento turto pardavimas, jų darbo patirtis leidžia vykdyti pardavimo procesą ir be visuotinio susidomėjimo. Tai padeda klientams išvengti nepageidaujamo dėmesio, užtikrinant jų ramybę ir suteikiant maksimaliai kokybiškas nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas. Tai ir yra mūsų tikslas.

Kas Lietuvoje domisi prestižiniu būstu ir ko dažniausiai tikimasi, investuojant į prabangą? Kodėl to nereikėtų daryti savarankiškai? Dažniausiai prestižiniu būstu domisi tie žmonės, kurie žino, ko nori, supranta, kodėl verta investuoti į kokybę ir ramybę. Klientas, už namą mokėdamas šešiaženklę sumą, tikisi visiško privatumo, ramios prestižinės kaimynystės ir, be abejo, kokybės.

 

„Prestižiniai būstai beveik visada yra įrengiami pasitelkus dizainerius, aukštos kompetencijos inžinierius ir žinomus statybos rangovus.“

 

Prestižiniai būstai beveik visada yra įrenginėjami pasitelkus dizainerius, aukštos kompetencijos inžinierius bei žinomus statybos rangovus. Tokio tipo klientai puikiai žino savo laiko kainą, todėl įsirengdami būstą vadovaujasi logika, kad geriau vieną kartą investuoti, nors ir daugiau, bet niekada prie to negrįžti.

 

„Klientas, už namą mokėdamas šešiaženklę sumą, tikisi visiško privatumo, ramios prestižinės kaimynystės ir, be abejo, kokybės.“

 

Renkantis tokio segmento būstą, kiekvienam pirkėjui yra svarbus jo nuvertėjimo klausimas ir realizacija, prireikus jį parduoti. Neabejotinai, pirkėjai patys analizuoja rinką, stebi tendencijas. Vis dėlto, mūsų patirtis rodo, kad net ir aktyvus domėjimasis rinka ne visada padeda išvengti klaidų... Todėl pravartu konsultuotis su profesionaliais brokeriais: jie išmano rinką ir mažų mažiausia patars, kur ir kada nereikėtų investuoti. Patikėkite, tai gali būti aukso vertės patarimas.

Prestižinis biuras Lietuvoje: ar apskritai yra tokio tipo objektų poreikis? Pirmiausia, kas tai yra? Vienam tai yra biuras, įsikūręs stikliniame dangoraižyje Konstitucijos prospekte, Vilniuje. O gal Senamiestyje. Kiekvienas žmogus šią sąvoką supranta skirtingai. Vilniuje yra pastatyta tikrai nemažai biurų pastatų, kurie konkuruoja tarpusavyje inovatoriškumu, patogumu ir pan. O vienetinių biurų tikrai yra trūkumas: kiekvienas nori kažkuo išsiskirti, o patenkinti tą augantį išskirtinumo poreikį kasmet tampa vis sunkiau.

Puikų pavyzdį rodo užsienio kompanijos, kurios daug dėmesio skiria darbuotojų interesams, jaukioms ir netradicinėms darbo vietoms, į kurias tikrai norisi sugrįžti. Vakarų šalys seniai suprato, kad produktyviau dirba tas žmogus, kuris gerai jaučiasi, ir darbdavys stengiasi tai užtikrinti.

 

„Šiuo metu įmonių, norinčių įsikurti gerai žinomuose prestižiniuose biuruose, yra gerokai daugiau, nei rinka gali pasiūlyti.“

 

Pagal statistinius rodiklius ir apklausas Vilnius yra vienas sparčiausiai besiplečiančių miestų Baltijos šalių regione. Tai rodo ir tai, kad, dar nepabaigus naujų biurų pastatų statybų, beveik visos patalpos būna išnuomotos arba parduotos. Šiuo metu įmonių, norinčių įsikurti gerai žinomuose prestižiniuose biuruose, yra gerokai daugiau, nei rinka gali pasiūlyti.

Jei reikėtų sudaryti prestižinio nekilnojamojo turto žemėlapį Lietuvoje, kaip jis atrodytų? Kur daugiausia tokių objektų? Kokius skirtumus stebite tarp regionų? Lietuvos mastu, manau, daugiausia prestižinių rajonų būtų sostinėje ir jos prieigose. Mieste, kuris labiausiai plečiasi, yra didžiausia tikimybė atsirasti naujiems prestižiniams rajonams ir atitinkamai išlaikyti aukštas kainas.

Prestižinę vietą kiekvienas įsivaizduoja savaip, bet, manau, visi sutiks, jog tai pirmiausia yra tokia vieta, kur kiekvienas, vos panorėjęs, negali apsigyventi. Tokios vietos išskirtinumą paprastai lemia labai ribota galimybė plėstis ar jos nebuvimas, išskirtinė gamta, ribotas pastatų ir atitinkamai gyventojų skaičius. Puikus pavyzdys yra Nida, per gerą dešimtmetį iš žvejų uosto tapusi viena prestižiškiausių vietų Lietuvoje. Tačiau reikia pažymėti, kad žmonių požiūris, kur įsigyjamas būstas laikomas prestižiniu, keičiasi. Štai dar visai neseniai nusipirkti būstą Druskininkuose finansine prasme buvo sunkiai įkandama galimybė, o šiuo metu čia per metus registruojami vos keli tokie sandoriai. Tai reiškia, kad maži miesteliai kurortai yra priklausomi nuo turistų, nemažą dalį turto valdo būtent jie. Nuo jų priklauso ir rinkos tendencijos. Kita vertus, daug ką lemia ir žmonių gyvenimo tempas, o dabar visi viską nori turėti vienoje vietoje. Tai skatina naujų uždarų gyvenviečių, turinčių baseinų, SPA centrų ir sparčiai plėtojamą infrastruktūrą, kūrimąsi. Manau, būtent jos bėgant laikui taps prestižinėmis, kaip atsitiko su Laurų ir Gulbinų gyvenvietėmis.

 

„Capital Deluxe“ biuro vadovas, NT brokeris ARŪNAS ADAMONIS: „Dabar visi viską nori turėti vienoje vietoje. Tai skatina naujų uždarų gyvenviečių su baseinais, SPA centrais ir sparčiai plėtojama infrastruktūra kūrimąsi.“

 

TEKSTAS – Aistės Jasinskaitės.

Temos: Prabangus NT