Rusiški balsai patiklius lietuvius nuvilioja prie suskilusios geldos

LR korespondentė 

"Gal būtų paprasčiau, jei mane partrenktų automobilis?", - neramiai aplink dairydavosi gatvę kirsdama ir prie banko artėdama garbaus amžiaus kaunietė. Vienišai 87 metų moteriai tuomet atrodė, kad telefonu vis skambinėjantys vyrai seka kiekvieną jos judesį. Ji drebančiomis rankomis iš bankomato ėmė pinigus ir buvo pasiruošusi parduoti vienintelį savo butą. Ši istorija baigėsi laimingai, tačiau išgelbėti pavyko tik vieną iš keturių butų, kuriuos balandį pardavė sukčių apgauti gyventojai. Tačiau policija ramina, jog sukčiai specialiai nesiekia užvaldyti butų, o nekilnojamojo turto agentai tikrai nėra jų bendrininkai. Butų pardavimu baigiasi klasikinis ir šiuo metu populiariausias sukčiavimo būdas -- skambutis rusų kalba iš telekomunikacijų bendrovės. 

Skubiai ieškojo pirkėjų  

Tokio skambučio sulaukė ir 87 metų kaunietė, kuriai išsaugoti butą ir pinigus padėjo budri nekilnojamojo turto agentė. Nuėjusi į butą, kurį norėjo parduoti ši kaunietė bendrovės "Capital" Kauno biure dirbanti nekilnojamojo turto agentė Evelina Vičiūnienė iš pradžių neįžvelgė nieko neįprasto. Nors klientė -- garbaus amžiaus, atrodė labai išsilavinusi ir šviesaus proto. Ji prašė parduoti butą kuo skubiau -- per savaitę ar per tris dienas. Paaiškinusi, jog norint parduoti butą labai greitai, teks mažinti jo kainą, E.Vičiūnienė su kolege pradėjo fotografuoti parduodamą butą. Jos pastebėjo, jog buto šeimininkė vis išeina į kitą kambarį ir telefonu kalba su kažkokiu vyru. Paklausta apie pokalbį senolė bandė išsisukinėti su niekuo nekalbėjusi. Ji teigė, jog sutuoktinis jau miręs, nei vaikų, nei artimų giminaičių ji neturi.  

Nežinojo, kur gyvens

Sugrįžusi į biurą, E.Vičiūnienė iš kolegų išgirdo, jog parduoti senolės butą nebūtų sunku -- jie turėjo senų, nebrangių butų ieškančių klientų. Sužinojusi, jog greitai gali atsirasti pirkėjas, E.Vičiūnienė paskambino buto šeimininkei ir pasidomėjo, ar ji pasiruošusi pasirašyti preliminarią sutartį. Pensininkė atsakė kitą dieną planuojanti eiti į Šiaulių banką atsidaryti sąskaitos.  Tai E.Vičiūnienei vėl sukėlė abejonių -- kur gyvens butą pardavusi garbaus amžiaus moteris? Dar kartą paskambinusi klientei, ji išgirdo miglotą atsakymą: galbūt pavyks kažką išsinuomoti. Paklausta, ar jai niekas nedaro spaudimo, pensininkė dar labiau sutriko.  Iš pokalbio darbuotoja suprato, jog gali būti vykdomas nusikaltimas.  

Pokalbį nutraukė policija 

Viena E.Vičiūnienės kolegių paskambino savo pažįstamai socialinei darbuotojai, kuri apie įtartiną situaciją iš karto pranešė policija, o kelias dienas trukusi istorija baigėsi itin greitai. Sąskaitą Šiaulių banke atsidariusi ir namo grįžusi kaunietė vėl sulaukė sukčių skambučio, o jiems besikalbant atvažiavo policija ir iš moters rankų paėmė telefoną. Sukčiai iškart nutraukė pokalbį ir savo numerį užblokavo. Didžiulį jų spaudimą kelias dienas jautusi kaunietė kartu su policininkais nuvyko į telekomunikacijų bedrovės "Bitė" saloną, kur iš jos telefono buvo ištrinta viskas, kas nusikaltėliams padėtų vėl su jasusisiekti. 

Bendravo rusų kalba 

Tai, kas įvyko per trumpą laiką, senolė stebėjo lyg ištikta šoko. Kitą rytą ji pati atėjo į nekilnojamojo turto agentūrą ir papasakojo, kokį spaudimą patyrė iš sukčių. Kaunietės bendravimas su sukčiais prasidėjo įprastai. Jai paskambinęs rusakalbis prisistatė telekomunikacijų bendrovės darbuotoju ir pranešė, kad baigiasi jos sutartis. Moteris iškart pasidomėjo, kodėl lietuviškos bendrovės atstovas su ja kalba rusiškai ir sulaukė atsakymo, kad pasirašydama sutartį ji pati esą pažymėjo norinti bendrauti rusų kalba. Moteris prisiminė to nedariusi, tačiau pokalbio nenutraukė. Netrukus ji jau sulaukė kito, banko "Swedbank" darbuotoju Arūnu prisistačiusio vyro skambučio. Jis kažkodėl taip pat kalbėjo rusiškai. 

Pinigai -- vienai dienai 

Tariamas bankininkas kaunietei paaiškino, esą ji jau tapo kažkokių sukčių auka, todėl turinti nurodyti savo banko prisijungimo duomenis, iš bankomato paimti pinigus bei perduoti policijos komisarui. Tačiau senolės sąskaitoje buvo tik 25 eurai. Kad įrodytų, jog viskas rimta ir tikra, sukčiai patys į moters sąskaitą pervedė 9500 eurų.Sutartu laiku ji šiuos pinigus paėmė iš bankomato ir perdavė galimaipavėžėjų bendrovės automobiliu "Toyota" atvykusiam asmeniui. Manoma, jog pensininkės banko prisijungimo duomenis gavę sukčiai patys sugebėjo padidinti išsigryninti pinigų leidžiantį limitą, todėl moteris pinigus galėjo paimti tą pačią dieną. Nurodymus įvykdžiusi senolė sulaukė sukčių pagyrų -- esą viską padarė laiku ir teisingai. 

Pašnekovas -- su uniforma

Tačiau ramybė truko neilgai -- netrukus jai paskambino tariamas policijos komisaras ir pranešė, kad kažkas jau pardavinėja jos butą. Jis pateikė ir buto gelbėjimo planą: kuo greičiau pačiai parduoti butą, tačiau sandoris esą bus fiktyvus ir vėliau bus galima jį atgauti. Nors ir vyniojama aplink pirštą, pensininkė neprarado budrumo -- paprašė,kad komisaru prisistatęs pašnekovas įsijungtų vaizdo kamerą. Trumpam vaizdo skambutį įjungęs vyras iš tiesų sėdėjo su policijos uniforma. Nors sukčiai senolei pinigus pervedė ir liepė išgryninti iš sąskaitos banke "Swedbank", prieš parduodant butą nurodė atsidaryti sąskaitą jau kitame banke. Tačiau vėl iškilo keblumų: Šiaulių banko darbuotojai garbaus amžiaus klientei nesukūrė programėlės SMART-ID. Apsimetėliams telefonu pradėjus auklėti pensininkę, kad dėl to ji banke nesukėlė triukšmo, į jos namus atėjo tikri policininkai.   

Telefonas skambėjo nuolat 

Tariami buto gelbėtojai kaunietei skambindavo kas porą valandų ir tikrindavo, ar ji tiksliai vykdo jų nurodymus. Dėl buto likimo sunerimusi pensininkė ėmė gerti raminančiuosius vaistus, nebegalėjo užmigti, o naktimis vis dirsčiodavo į telefoną. Penktą rytą jai jau skambindavo rusakalbiai ir klausdavo: "Kam skambinote, su kuo kalbėjote naktį? Gal jums aferistai skambino?".  Tačiau sukčiai padarė vieną neatsargų žingsnį -- parduoti butą sutikusiai pensininkei padiktavo viename Kauno laikraštyje rastą nekilnojamojo turto agentės E.Vičiūnienės telefono numerį. Įžvalgi agentė ir sužlugdė visą nusikaltėlių planą. 

Aptaria klientų istorijas   

Butą išsaugojusi garbaus amžiaus kaunietė jokios finansinės žalos nepatyrė, todėl nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Tačiau E.Vičiūnienė jai patarė nueiti į policiją ir nunešti banko išrašą, įrodantį, kad nepažįstamas asmuo į jos sąskaitą pervedė 9500 eurų. Paaiškėjo, jog agentė vėl buvo teisi. Nors pareigūnai tikino jokio tyrimo nepradėję, paaiškėjo, jog į policiją jau kreipėsi asmuo, iš kurio sąskaitos buvo pavogti 9500 eurų. Nusikaltimo įrodymas pats atsidūrė ant pareigūnų stalo. Vienuolika metų nekilnojamojo turto agente dirbanti E.Vičiūnienė svarstė, kokia galėjo būti šios istorijos pabaiga, jei ji nebūtų pajutusi, kad vyksta kažkas negero: "Močiutė būtų pardavusi butą ir sukčiams atidavusi visus pinigus. Sulaukusi tokio amžiaus būtų likusi be namų ir be pinigų". E.Vičiūnienė pasakojo, jog įtarti nusikaltimą padėjo ir nuolatiniai pokalbiai su kolegomis: "Grįžę iš susitikimų su klientais, mes paprastai aptariame įvairias situacijas". Kaip tik neseniai viena "Capital" darbuotojų kolegoms buvo pasakojusi, kad jos draugės mama į aferistų sąskaitą pervedė 50 tūkst. eurų. Apie tai, kad pradėjo bendrauti su įvairius reikalavimus keliančiais asmenimis, ji nesakė nei savo vaikams, nei pažįstamiems. Moteris jiems norėjo atiduoti ir paskutinius indėlius, tačiau budri bankininkė to padaryti neleido. 

Prašymus vykdo aklai  

Vilniaus policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos skyriausvadovas Olegas Bigbajevas teigė, jog ši istorija -- vienas retų atvejų, kai buto pardavimas sukėlė įtarimų nekilnojamojo turto agentei. Nors butus sukčiams paprastai parduoda vyresnio amžiaus žmonės, nei bankų darbuotojai, nei nekilnojamojo turto agentai, nei sandorius tvirtinantys notaro šio proceso nesustabdo. "Agentams ir notarams butų pardavimai -- kasdienybė, todėl į sprendimus jį parduoti greitai ar už mažesnę kainą, jie nebekreipia dėmesio. Kaip ir bankų darbuotojai: ateina žmogus pasiimti visų pinigų ir atiduoda. Svarbu pasiimti savo mokestį" -- pastebėjo O.Bigbajevas. 

Duomenys -- nesaugūs? 

Kriminalistas teigė, jog visos apgaule parduotų butų istorijos prasidėjo nuo paprasto pokalbio su tariamu telekomunikacijų bendrovių atstovais. O.Bigbajevas neatmetė, jog nusikaltėliai įsilaužia į telekomunikacijų bendrovių duomenų bazes, iš kur sužino ir gyventojų telefonų numerius, ir terminus, kada iš tiesų baigsis jų sutartis. Todėl toks skambutis lyg ir neturėtų būti įtartinas. Tačiau kuo greičiau padėti ragelį reikėtų dėl kito dalyko -- tariami telekomunikacijų bendrovių darbuotojai kalba tik rusų kalba ir dažniausiai -- itinnetaisyklinga.  Anot O.Bigbajevo, kuo greičiau žmogus padės ragelį, tuo mažiau tikimybės užkibti ant sukčių kabliuko, nes vos išgirdę, kad pašnekovas abejoja, ar net sutinka pratęsti tariamą sutartį, nusikaltėliai atakuoja toliau. 

Veikia pagal vieną schemą 

Pareigūnas pasakojo, jog dauguma butų pardavimu pasibaigiančių sukčiavimo atvejų vyksta pagal panašią schemą. Sutartis kažkodėl siūloma pratęsti naudojantis elektronine bankininkyste, todėl apgautas žmogus padiktuoja tiek savo asmens, tiek prisijungimo prie banko duomenis. Netrukus gyventojas sulaukia antro skambučio, kuriuo pranešama, jog jam ką tik skambino sukčiai, kuriems jis padiktavo visus prisijungimo kodus ir jie dabar valdo jo banko sąskaitą. Pašnekovas siūlosi padėti: kad būtų apsaugoti sąskaitose esantys pinigai, juos reikia kuo greičiau išgryninti. Apsišaukėliai liepia tai daryti visais įmanomais būdais -- jei dėl galiojančių limitų pinigų negalima išimti per bankomatą, važiuoti į banką ir išsigryninti juos ten. Banko darbuotojams patariama sakyti, jog žmogus išvyksta gyventi į užsienį ir jam reikia visų lėšų. Grynuosius pinigus reikia perduoti kurjeriui, kuris juos esą padės į saugią vietą ir vėliau juos grąžins. Išsigandę, jog pinigai iš tiesų atiteks sukčiams, gyventojai klusniai vykdo tariamų geradarių nurodymus. 

Įkalba parduoti butus 

"Šis sukčiavimas tęsiasi kelias dienas, per kurias sukčiai stebi žmogaus elgesį. Jei per tą laiką jis nepaskambina į policiją ir nesikreipia į banką, vadinasi, galima juo manipuliuoti toliau", -- apie sukčių metodus pasakojo O.Bigbajevas. Įsitikinę, kad bendrauti su auka saugu, sukčiai tęsia savo darbą. Jie ima klausinėti, ar žmogus turi artimų giminaičių, ar dėl sukčiavimo kreipėsi į policiją. Tuomet jie pradeda domėtis nekilnojamuoju turtu, kurį irgi reikėtų apsaugoti nuo duomenis esą išviliojusių sukčių. Apsišaukėliai pataria iš banko sąskaitų išsigryninti visus pinigus, tuomet susirasti notarą, nekilnojamojo turto agentą ir parduoti butą, kol to nepadarė sukčiai. 

Sandoriai -- teisėti 

"Nuo to momento viskas vyksta teisėtai. Gyventojas pats savo iniciatyva bendrauja su nekilnojamojo turto agentu, parduoda butą ir visus už jį gautus pinigus atiduoda vadinamiesiems kurjeriams", -- teigė kriminalistas. Vilniaus policija šiuo metu tiria du tokius atvejus. Vienu jų, sukčiai 71 metų vilnietę įkalbėjo parduoti net du butus. Prieš tai ji sukčiamsbuvo atidavusi visus grynuosius pinigus ir iš viso prarado beveik pusę milijono eurų. Abiem atvejais bendravimas su sukčiais ir butų pardavimai užtruko vieną- dvi savaites. Anot O.Bigbajevo, tokie butų pardavimo sandoriai, nors vykdomi ir sukčių iniciatyva, yra teisėti. Buto pardavėjas pats susiranda nekilnojamojo turto agentą, pats įdeda skelbimą ir parduoda butą realiam ir nieko apie sukčiavimą net nenutuokiančiam pirkėjui. 

Pirkinys nepradžiugino 

Tačiau butą įsigijęs asmuo taip pat gali patirti nepatogumų. Tirdami atvejį, kai butą pardavęs vilnietis sukčiams atidavė už jį gautus 95 tūkst. eurų, Vilniaus policijos pareigūnai prokuroro iniciatyva, parduotam butui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Naujasis savininkas jo negalės parduoti ar dovanoti pusę metų. "Tai nereiškia, kad butą pardavęs žmogus jį atgaus, bet per tą laiką mesgalėsime išsiaiškinti daugiau aplinkybių", -- teigė pareigūnas. Buto pirkėjas gali kreiptis į teismą ir prašyti, kad toks prokuroro nutarimas būtų panaikintas. 

Nei namų, nei pinigų 

Įvykdžiusi visus sukčių reikalavimus per savaitę savo butą prarado ir viena panevėžietė. Jos asmens duomenis išgavo rusiškai kalbėjęs tariamas telekomunikacijų bendrovės darbuotojas, kuris po kelių dienų jau virto banko darbuotoju ir pranešė, kad yra įsilaužta į moters banko sąskaitą, dėl ko su ja susisieks policijos pareigūnas. Vėliau moteris buvo įkalbėta parodyti turimas santaupas vaizdo skambučiu per programėlę „WhatsApp“ ir perduoti pinigus sukčiams patikrinti. Taip nusikaltėliai iš panevėžietės išviliojo ne tik visas jos santaupas, bet ir įtikino skubiai parduoti butą. Jie tvirtino, kad buto pardavimas bus fiktyvus, kad padėtų nustatyti sukčius. Pardavimas buvo tikras, o gautas pajamas už butą moteris išgrynino ir pinigus per kelis kartus atidavė sukčiams. Iš viso ji patyrė beveik pusę milijono eurų nuostolių. 

Pinigų nebesugrąžina  

Vilniaus policijos pareigūnas O.Bigbajevas aiškino, jog sukčių apgautam žmogui policija gali padėti iki to momento, kol jis nepradeda išiminėti grynųjų pinigų: "Jei sukčiavimas vykdomas elektroninėje erdvėje -- pinigai pervedami per bankus, galima sustabdyti pavedimus. Tai priklauso nuo to, per kiek laiko kreipiasi nukentėjęs asmuo ar įmonė. Kai sukčiams atiduodami grynieji pinigai arba kortelė su PIN kodu, mes nebegalime padaryti nieko, lieka tik kovoti su pasekmėmis". Tačiau bet kuriuo atveju policija pataria apie įtariamą ar jau įvykdytą sukčiavimą kuo greičiau pranešti telefonu 112. 

Nereikia abiejų kodų 

Siekdami apsaugoti vyresnio amžiaus gyventojus nuo sukčių, policijos pareigūnai į juos kreipiasi per "Marijos radiją" bendrauja su dvasininkais, kad apie gresiančius pavojus įspėtų tikinčiuosius. Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos skyriaus vadovas O.Bigbajevas įspėjo, jog negalima tikėti ne tik skambinančiais sukčiais, bet ir būti budriems vykdant įvairias operacijas internete. Pastaruoju metu nemažai gyventojų pinigus prarado internetu jungdamiesi prie sistemos E.Sveikata. Norint prie jos prisijungti, kaskart reikia suvesti šios svetainės adresą, o nesinaudoti tais, kuriuos siūlo paieškos sistema "Google".  Bandant jungtis prie netikros sistemos, suvedus pirmąjį SMART-ID arba elektroninio parašo kodą, iškart reikalaujama antrojo. Suvedus antrąjį kodą, lėšos iš sąskaitos iškeliauja nežinia kam. Policija įspėja, kad nei E.Sveikata, nei "Regitra", nei kitos įstaigos, prie kurių jungiamasi naudojantis elektronine bankininkyste, niekada nereikalauja iš karto įvesti abiejų prisijungimo kodų.  Be to, Lietuvoje esančių įstaigų darbuotojai pokalbio niekada nepradeda rusų kalba, o kompanijos "Google" atstovai vartotojams iš viso neskambina. 

Atėmė sukčių įrankius 

Balandžio pabaigoje Vilniaus policijos kriminalistai sulaikė 39 metų Rusijos pilietį bei 35 metų lietuvį, kurie, siekdami lengvo uždarbio, sudarė susitarimus su įvairių interneto platformų valdytojais. Šios platformos daugelyje pasaulio už nustatytą mokestį siūlo telefono numerius, kurie reikalingi socialinių tinklų ir bendravimo platformų paskyrų kūrimui. Išgalvotų asmenų vardu sukuriamos socialinių tinklų paskyros, kurios vėliau naudojamos vykdyti įvairiems nusikaltimams: investiciniam sukčiavimui, romantiniam sukčiavimui, platinami melagingi pranešimai apie pavojus ar nelaimes. Atlikus kratas penkiose Vilniaus vietose, rasta ir išimta 3935 SIM kortelės, 5 joms laikyti skirti įrenginiai, 35 mobiliojo ryšio telefonai,13 kompiuterių, 3 GPS siųstuvai.  Nustatyta, jog įtariamieji, priklausomai nuo jų turimos techninės įrangos pajėgumų, per mėnesį uždirbdavo iki kelių tūkstančių eurų, kuriuos gaudavo virtualia valiuta iš šiuo metu nustatinėjamų asmenų.

Prie bankomato -- be telefono 

Sukčiai siaučiu visame pasaulyje. Siekdama apsaugoti savo gyventojus Japonijos miesto Osakos valdžia nuo rugpjūčio žada uždrausti vyresniems asmenims kalbėti telefonu naudojantis bankomatu. Tokių priemonių imtasi suskaičiavus, kad pernai nusikalstamos grupuotės pasisavino rekordinę sumą -- 72,2 mlrd. jenų (apie 500 mln. eurų). Sukčių aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus gyventojai, kurių prašoma pervesti arba išimti bankomatuose dideles sumas pinigų. Įstatymas reikalauja, kad Osakoje bankomatų operatoriai praneštų klientams apie draudimą kalbėti telefonu iškabindami plakatus ar platindami skrajutes. Viliamasi, jog atpažinti telefonu kalbančius klientus padės ir dirbtinis intelektas. Pokyčiai turėtų vykti geranoriškai – už šio reikalavimo nesilaikymą vyresnio amžiaus žmonės nebus baudžiami.