Sostinė nebeformuos sklypų restitucijai: procesas užbaigtas
Autorius: Vilniaus m. savivaldybė
Pradedant naujus metus Vilniaus miesto savivaldybė padėjo tašką dešimtmečiais trukusiame procese: užbaigtas grąžintinų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, projektavimas ir perdavimas Nacionalinei žemės tarnybai. Šio nuo 1991 m. vykdomo proceso užbaigimas leis sklandžiau planuoti miesto plėtrą ir užtikrinti gyventojų poreikiams reikalingą infrastruktūrą.
„Ieškant sklypo naujai mokyklai, darželiui, baseinui, dažnai susidurdavome su restitucijos procesu – pirmiau reikėjo grąžinti gyventojams jų senelių, tėvų turėtą žemę. Pagaliau grąžintinų sklypų projektavimą baigėme ir nauji sklypai grąžinimui nebebus formuojami, todėl turėsime daugiau laisvės planuojant gyventojams būtiną infrastruktūrą“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas.
Vilniaus miesto savivaldybė vien nuo 2018 metų Nacionalinei žemės tarnybai perdavė 1521 naują valstybinės žemės sklypą, iš jų 1378 skirti individualiai gyvenamajai statybai ir 143 –169,46 ha bendro ploto komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai. Tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2790 gyventojų. Tai yra beveik 2,5 karto daugiau sklypų nei yra laukiančiųjų eilėje, todėl žmonės galės pasirinkti.
Nauji valstybinės žemės sklypai suprojektuoti įvairiose Vilniaus miesto teritorijos dalyse, individualiai gyvenamajai statybai suformuoti toliau nuo centro esančiuose rajonuose – Naujojoje Vilnioje, komercinės ar pramoninės paskirties sklypai – Naujininkuose.
Sudėtingas žemės nuosavybės atkūrimo procesas vyko iki nacionalizacijos buvusiuose rėžiniuose kaimuose, kurie šiuo metu jau seniai tapę miesto dalimi. Juose žemė gyventojams buvo padalinta įvairaus dydžio rėžiais ir nebuvo suformuota atskirų sklypų, todėl grąžinimas buvo komplikuotas. Tačiau pagaliau ir šiose vietovėse sklypų projektavimas taip pat baigtas. Buvusiems savininkams ar paveldėtojams rėžiniuose kaimuose buvo grąžinta natūra apie 910 ha žemės.
Gyventojai, kurių pageidaujama susigrąžinti žemė teisės aktų nustatyta tvarka priskirta valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinta natūra, gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti kompensuoti už tokią žemę mišku. Jei ir to pretendentai nepadarys, Nacionalinė žemės tarnyba priims sprendimą išmokėti kompensaciją pinigais.
Daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.
Užbaigti restitucijos procesą Savivaldybei buvo itin svarbu, nes pasikeitus įstatymui nuo šių metų sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijose valstybinės žemės patikėtiniais tampa nebe Nacionalinė žemės tarnyba, o pačios savivaldybės.
Vilniaus miesto savivaldybei užbaigus sklypų projektavimą, tolimesnes nuosavybės teisių atkūrimo procedūras toliau vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.
