Swedbank: Lietuvoje būstas ir toliau išliks lengvai prieinamas

Vyriausiojo „Swedbank” ekonomisto N. Mačiulio teigimu, prieš metus vertindami ekonominę ir pandeminę situaciją banko ekonomistai buvo optimistiškiau nusiteikę viruso plitimo klausimu, tačiau šiandieninė situacija parodė, kad virusas ir toliau plis įvairių atmainų pavidalu. Prognozuojama, kad virusas plis visose šalyse, net ir tose, kur didelė dalis gyventojų jau yra ar dar bus vakcinuota. N. Mačiulis remiasi Izraelio pavyzdžiu ir sako, jog vakcinacija ne stabdo viruso plitimą, o mažina hospitalizuojamų žmonių skaičių.

„Išlieka rizikos, susijusios su pavojingesnių viruso atmainų plitimu, tačiau labiausiai tikėtina, kad bus išvengta griežtų karantinų ir užteks švelnių socialinių apribojimų, tokių kaip kaukių dėvėjimas, atstumo laikymasis, „žalieji” pasai tam tikroms veikloms ir pan. Daugelis valstybių pripažins, kad, pavyzdžiui, mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymasis ne tik galimai padeda stabdyti viruso plitimą, bet turi labai neigiamų ilgalaikių pasekmių, susijusių su moksleivių gebėjimais, socialiniais įgūdžiais ir psichologine sveikata“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Nors prognozuojama, kad virusas plis, tačiau jo neigiamos pasekmės ekonomikai bus nežymios. Nepaisant pandemijos, beveik visose šalyse tęsiasi ekonomikos augimas ir prognozuojama, kad 2023 metais Europos ekonomika pasieks ikipandeminį lygį.

Kada keisis bazinės palūkanų normos?

„Swedbank” ekonomistai pakeitė prognozę dėl Europos centrinio banko (ECB) bazinių palūkanų. Tai sąlygojo ECB ketinimas peržiūrėti strategiją infliacijos valdyme. Dabar prognozuojama, kad iki 2024 metų ECB neturės priežasčių didinti palūkanų normas, nes esama infliacija atitinka užsibrėžtą tikslą ar net jį šiek tiek ir viršija.

„Pinigai Lietuvoje lieka pigūs, palūkanų normos Lietuvoje lieka žemesnės, nei galbūt reikėtų esant dabartiniam ekonomikos augimo tempui. <...> Žinoma, kad tokios palūkanos paskatins ir investicijas, ir išlaikys gana aukštą būsto įperkamumą”, - sakė N. Mačiulis.

Prognozuojama, kad ECB bazinę palūkanų normą gali keisti 2024 metų antroje pusėje.

Lietuvoje būstas išliks lengvai prieinamas

„Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę padidino iki 4,2 proc., o kitų  metų prognozę sumažino iki 3,5 proc. Panašus ekonomikos augimas prognozuojamas ir tolimesnėje ateityje – tam turės įtakos ir rekordinė ES parama, ir spartaus atlyginimų augimo skatinamas gyventojų vartojimas.

„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs daugiau nei dešimtadaliu, o artimiausius dvejus metus augimas sulėtės tik nežymiai.

Apskritai būsto rinkai pandemija neturėjo neigiamų pasekmių. Priešingai, pirmąjį šių metų ketvirtį apie 12 proc. kilusios būsto kainos rodo padidėjusį gyventojų norą įsigyti būstą. Nors nekilnojamojo turto kainos kilo gana sparčiai, būsto įperkamumas išliko stabilus - arti rekordinių aukštumų. Tai susiję su gyventojų atlyginimais, augančiais panašiais tempais kaip ir nekilnojamojo turto kainos, ir su žemomis palūkanomis, kurios pastaraisiais metais dar labiau sumažėjo.

Būsto paskolų portfelis, anot N. Mačiulio, auga panašiais tempais kaip didėja gyventojų pajamos ir ekonomistai jokios rizikos čia neįžvelgia. „Didelė dalis paklausos sukuriama nuosavomis lėšomis. Pernai 60 proc. sandorių buvo sudaryta be būsto paskolų. Tiek grįžtantys emigrantai įsigyja būstą, tiek turtingesni asmenys, turintys lėšų ir investuojantys į antrą ar trečią būstą. Jie sukuria paklausą, tačiau kol kas akivaizdžių disbalansų būsto rinkoje nėra”, - teigė vyriausiasis „Swedbank” ekonomistas ir pridūrė, jog 10 proc. viršijantis kainų augimas nėra labai tvarus ir „sveikiausias būdas tam išspręsti - pasiūlos didinimas”.

Pernai buvo sustabdyta ar atidėta nemažai naujų projektų ir šis pasiūlos sumažėjimas matosi šiemet. Pasak N. Mačiulio, naujai statomų butų yra mažiau nei pirminėje rinkoje sudaromų sandorių. „Tai yra akivaizdus pasiūlos trūkumas, kuris ir kelia kainas. Tačiau jau antrąjį šių metų pusmetį tikimasi pasiūlos padidėjimo, kuris turėtų prislopinti kainų augimą ir situacija būsto rinkoje turėtų normalizuotis”, - mano „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Šaltinis: Swedbank

Straipsnis parengtas pagal „Swedbank” duomenis