Realu.lt

Verslas prašo skubos tvarka atidėti Žemės įstatymo įsigaliojimą

Verslas prašo skubos tvarka atidėti Žemės įstatymo įsigaliojimą

Didžiausios Lietuvos verslo asociacijos kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, kad skubos tvarka būtų atidėtas Žemės įstatymo pataisų įsigaliojimas. Įstatymo pakeitimai, kurie numato nepagrįstus mokesčius už leidimą statyti valstybinėje žemėje, įsigaliojo nuo šių metų kovo 1 dienos, tačiau praktiškai negali būti pritaikyti. Poįstatyminiai teisės aktai, būtini įstatymo veikimui, iki šiol nėra patvirtinti: valstybė nežino nei kaip mokestis turėtų būti apskaičiuojamas, nei kas turėtų tą mokestį apskaičiuoti.  

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos Investor`s forum ir Lietuvos verslo konfederacijos inicijuotame prašyme vardinami pagrindiniai argumentai, kodėl Žemės įstatymo pataisų įsigaliojimas turi būti atidėtas bent metams, iki 2023 m. kovo 1 d.:

Iki šiol nepriimti būtini poįstatyminiai teisės aktai. Žemės įstatymo pakeitimai buvo priimti praeitų metų lapkričio mėnesį, įsigaliojimo data - 2022-03-01. Pasiruošti Žemės įstatymo įgyvendinimui buvo numatyti tik 3 mėnesiai. Per šį laikotarpį nebuvo priimti jokie poįstatyminiai teisės aktai, kurių pagrindu turėtų būti įgyvendinami įstatymo pakeitimai:

  • projektas šiuo metu yra tik derinamas, teikiami pasiūlymai jo pakeitimui - jo priėmimas užtruks;
  • net jei tokie pakeitimai ir būtų priimti artimiausiu metu, nei verslas, nei savivaldybių administracijos, nei kitos institucijos nespėjo ir nespės tinkamai pasiruošti jų taikymui;
  • Žemės įstatymo pakeitimas iš esmės keičia iki tol buvusį reguliavimą. Nesant poįstatyminio reguliavimo kyla išduodamų statybos leidimų teisėtumo klausimai, galimybės realizuoti statytojo teisę abejonės;
  • verslo subjektai bei vystytojai yra valstybės institucijų neveiklumo įkaitai, kurių kaina siekiama išbandyti naujo, tik būsiančio reguliavimo galimybes. Žemės įstatymas yra neįgyvendinamas, jau ilgiau nei pusę mėnesio verslo subjektai yra neapibrėžtoje situacijoje;
  • Įstatymas priimtas be jokių išsamių diskusijų, mokestis trukdo realizuoti ne tik privačių objektų statybą, bet ir būtų taikomas viešiesiems objektams, net ir su krašto gynyba susijusiems objektams ar pabėgėlių priėmimu atsiradusių statybų poreikio tenkinimu.

Naujas mokestis dar labiau destabilizuoja rinką, kuri buvo sutrikdyta pandemijos:

  • dar 2020 metais, dėl pasaulinės pandemijos pradėjo strigti statybinių medžiagų tiekimas, augo tiek medžiagų kaina, tiek gamybos bei pristatymo terminai. 2021 metais padėtis nesistabilizavo. Šiuo metu vis dar nepavyksta sustabdyti kainų augimo – dalis projektų stoja dėl išaugusių biudžetų;
  • statybinių medžiagų kainų ryškus padidėjimas bei trikdžiai tiekimo grandinėje ženkliai prisidėjo ir prie nekilnojamojo turto kainų išaugimo;
  • šiuo metu nekilnojamojo turto rinka nėra stabili, Lietuvos ekonomika nėra sveikame stovyje po pasaulio ekonomiką sukrėtusios pandemijos. Žemės įstatymo pakeitimai, numatantys papildomas mokestines prievoles nekilnojamajam turtui didina nestabilumą bei papildomai augins turto kainas – dalis įmonių gali tapti nemokios.

Dėl karo prognozuojama nekilnojamojo turto rinkos, kuri sudaro žymią ekonomikos dalį, neapibrėžtumas:

  • 2022-02-24 Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. statybų sektorius, buvo vienas iš pirmųjų, kuris tiesiogiai pajuto karo daromą įtaką – nuo kovo 4 d. buvo sustabdyti 125 sertifikatai įvairiems statybos produktams, kurie buvo pagaminti Rusijoje ar Baltarusijoje. Rinkoje jau dabar neįmanoma nusipirkto metalų produkcijos (pagrindinės šalys, iš kurių buvo importuota – Rusija, Baltarusija, Ukraina). Ne tik metalų, bet ir plastiko produktų statybinių medžiagų kainos per savaitę padvigubėjo;
  • dėl pradėto karo juntamas vartotojų pasyvumas. Be to, nestabilumas ir aiškumo nekilnojamojo turto plėtros sektoriuje atgraso užsienio investuotojus. Papildomas mokestis, kurio net tvarka nėra aiški, tik smukdo investuotojų pasitikėjimą ir dar labiau prisideda prie kainų kilimo, kas veda rinką į didelį neapibrėžtumą.

Prašomas atidėjimas atitiktų Vyriausybės poziciją dėl mokestinių prievolių atidėjimo. Viešai prieinamoje informacijoje matyti, kad šiuo nestabiliu metu, nebus atliekami jokie mokestiniai pokyčiai. Tokia pozicija leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu neturėtų būti numatoma papildomų mokesčių – Žemės įstatymu numatytų mokestinių prievolių. Teisinė sistema Lietuvoje grindžiama teisinių santykių stabilumo principu. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti subjektus apie privalomas elgesio taisykles, tokiu būdu nesudarant pakankamai laiko susipažinti su tokiomis taisyklėmis, siekiant sudaryti verslo planą, išsikelti tikslus, suplanuoti biudžetą, nėra pateisinami teisinėje valstybėje. 

Kontraversiškai vertinamos Žemės įstatymo pataisos numato, kad keičiant žemės naudojimo būdą ir statant statinį, kuris didėja daugiau nei 50 procentų palyginus su buvusiu jame, vienkartinis mokestis viršija žemės sklypo vertę ir yra lygus 75 procentams vidutinės žemės sklypo vertės, o nuosavybės teisė į jį jokia forma nėra įgyjama. Įgyjamas tik leidimas statyti.

Pasidalink naujiena