Realu.lt

2021 m. elektros vartojimas Lietuvoje buvo didžiausias per 30 metų

2021 m. elektros vartojimas Lietuvoje buvo didžiausias per 30 metų

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ skelbia 2021 metų elektros sistemos rodiklius. Praėjusiais metais elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išaugo 7,8 proc. ir buvo didžiausias per paskutinius tris dešimtmečius – tai rodo tebevykstantį ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Beveik pusę Lietuvoje pagamintos elektros energijos sudarė saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių generacija.

„2021 m. Lietuvoje buvo suvartota beveik 12 TWh elektros energijos – daugiausiai nuo 1991 metų, kai bendras elektros energijos suvartojimas šalyje siekė 14,4 TWh. Praėjusiais metais išaugęs elektros energijos poreikis atspindi tebevykstančius pokyčius po COVID-19 pandemijos: atsigaunant ekonomikai, augo pramonės, žemės ūkio objektų bei elektromobilių rinkos, todėl 2021 metais reikėjo ir didesnio elektros energijos kiekio. Taip pat lyginant su praėjusiais metais išaugo ir gyventojų suvartojama elektros energija, tai rodo, kad nemaža dalis žmonių vis dar dirba iš namų. Prie vartojimo augimo prisidėjo ir šalti praėjusios žiemos orai“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis.

Pasak jo, nors jau 2021 m. pirmojo ketvirčio elektros suvartojimas buvo rekordinis, paskutinį metų ketvirtį suvartojimas pasiekė naujas aukštumas – 3183,7 GWh ir tai yra didžiausias per vieną ketvirtį suvartotas elektros energijos kiekis per paskutinį dešimtmetį. Be to, gruodžio mėnesį spustelėjus žiemiškam šalčiui gruodžio 8 d. 9 val. ryto Lietuvoje buvo pasiektas ir valandinis elektros suvartojimo rekordas – 2220 MW.

Bendras elektros energijos poreikis (galutinis vartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija) 2021 metais Lietuvoje siekė 13,7 TWh ir buvo 5,3 proc. didesnis nei prieš metus. Galutinis suvartojimas buvo 11,84 TWh arba 7,8 proc. didesnis nei 2020 metais.

Vartojimas augo visuose sektoriuose. Gyventojų vartojimas per visus metus, lyginant su 2020-aisiais, išaugo net 11,5 proc. ir siekė 3,4 TWh, pramonės vartojimas pakilo 6 proc. iki 4,5 TWh, paslaugų sektoriaus ir kitų vartotojų vartojimas išaugo 7,4 proc. ir buvo 3,6 TWh, transporto bendrovių –13 procentų.

Beveik pusė elektros – iš atsinaujinančių išteklių

Beveik pusė Lietuvoje pagamintos elektros energijos pernai pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Vėjo ir biomasės elektros gamyba mažėjo, tačiau augo saulės ir hidroelektrinių generacija.

„Per metus sumažėjus iškastinio kuro naudojimui vietinėje elektros gamyboje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektra sudarė 48 proc. visos Lietuvos elektros gamybos. Be to, praėję metai buvo sėkmingi integruojant saulės elektrines. Lyginant su 2020 metais, pernai saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekis išaugo 45 proc., iki 0,16 TWh. Dar didesnis skirtumas lyginant ketvirto ketvirčio duomenis, kai 2021 m. per paskutinius tris mėnesius šalyje saulės elektrinės pagamino net 137 proc. daugiau elektros nei tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais“, – teigia D. Matelionis.

Dėl ne tokių palankių gamtos sąlygų gamyba vėjo elektrinėse pernai sumažėjo 12 proc., iki 1,36 TWh. Biomasės elektrinių generacija, trečiame ketvirtyje biokuro biržoje šoktelėjus kainai, buvo mažesnė 39 proc. ir siekė 0,15 TWh. Hidroelektrinių gamyba išaugo 28 proc., iki 0,38 TWh.

Per praėjusius metus Lietuvoje iš viso pagaminta 4,7 TWh elektros energijos, arba 9 proc. mažiau nei 2020-aisiais. Šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 12 procentų.

„Šalies elektrinės pernai pagamino apie 0,5 TWh mažiau elektros energijos, lyginant su 2020 m. rodikliais. Mažėję šiluminių elektrinių rezultatai didžiąja dalimi yra aukštų dujų kainų ir pabrangusių taršos leidimų pasekmė“, – sako D. Matelionis.

Importo, eksporto pokyčiai

Per 2021 metus į Lietuvą importuota 11,92 TWh elektros energijos (6 proc. daugiau), eksportuota – 2,87 TWh (14 proc. mažiau).

Augant importo poreikiams, per metus pastebimai pasikeitė ir rinkų pasiskirstymas. Elektros energijos importas iš Latvijos didėjo beveik 2,5 karto (iš viso 5,1 TWh), iš Lenkijos – 54 proc. (0,86 TWh). Iš Rusijos importuota 39 proc. mažiau (iš viso 2,0 TWh), iš Švedijos – 22 proc. mažiau (3,7 TWh). Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija pernai Lietuva nevykdė.

Didžiausią dalį elektros eksporto sudarė eksportas į Lenkiją – 1,8 TWh (21 proc. mažiau). Labiausiai augo eksportas į Švediją – 83 procentais.

Pasidalink naujiena