Užduotys, kurias atlieka architektai

Pagrindinė architekto užduotis – sukurti ne tik vaizdinę pastato viziją, bet pastato vidinę funkciją ir svarbiausia - patogumą pastato eksploatuotojui. Tai yra kūrybinis darbas, kurį atlikdamas architektas gali parodyti savo profesionalumą. Tačiau didžiausią architekto darbo laiko dalį užima įvairių dokumentų tvarkymas. „Mano, kaip profesionalo, darbą sudaro užduotys nuo pirminio pokalbio su klientais iki statybos leidimo gavimo. Pagal kliento viziją bei poreikius sukuriu projektą, o tada prasideda didžiausias darbas – biurokratija: sužiūrėti visus dokumentus, valdyti subrangos samdymą, bendrauti su valstybinėmis institucijomis dėl statybos leidimo gavimo ir kt.“, - pasakoja jau daugiau nei du dešimtmečius architektu dirbantis Lauras Paulauskas ir priduria, jog kūrybos visame namo pastatymo procese yra 30 procentų ar net mažiau, visa kita – dokumentų derinimai, tvirtinimai, kilusių problemų sprendimas.

Architekto ruošiamas projektas nėra tik būsimo statinio paveikslas. Visą projektą sudaro daug techninės informacijos, kurią paruošti yra architekto užduotis: vidaus inžinerija, lauko inžinerija, prisijungimo prie vandens, nuotekų, esamų gatvių ar kelių, bei elektros tinklų sąlygų gavimas, topo nuotraukų užsakymas, grunto tyrimai , jei yra reikalingas projektuojamo statinio pristatymas visuomenei ir jų suderinimas su savivaldybe, architektų darbų sąrašą papildo ir architektūrinių reikalavimų gavimas, projekto ekspertizių užsakymas, dokumentų pildymas statybą leidžiančio dokumento gavimui ir dar daugybė sunkiai išvardijamų užduočių.

„Dar nereikia pamiršti įvairių bėdų sprendimo su kaimynais, tarp sutuoktinių ar bendrasavininkių kylančių nesutarimų. Dažnai tenka atlikti tarpininko, advokato ar net kunigo pareigas“, - šypsosi architektas L. Paulauskas.

Kada kreiptis į architektą?

Jei apsisprendėte nepirkti pastatyto namo, o statyti jį patys, visą procesą reikia pradėti nuo konsultacijos su architektu. Apskritai patariama į architektą kreiptis kuo anksčiau – tai padės išvengti netikėtų problemų. Architektas, išgirdęs, kokio namo pageidauja klientas, gali patarti, ir kokio sklypo jam ieškoti.

Kaip pasakoja L. Paulauskas, geriausia, kai klientai ateina jau išsirinkę du ar tris sklypus. Architektas, įvertinęs esamus sklypams nustatytus apribojimus ir statybų galimybes juose, papasakoja sklypų privalumus ir trūkumus klientams ir jie, jau turėdami profesionalią nuomonę ir žinodami sklypų potencialą, gali lengviau apsispręsti, kuris sklypas labiausiai tiks jų sumanytam namui statyti.

Architekto praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus įsigyja sklypą nesusipažinęs su visais niuansais, tik atėjęs pas architektą sužino, kad jo įsigytam sklypui yra taikomi tam tikri apribojimai, dėl kurių namo pagal jo pageidavimus pastatyti neįmanoma. „Blogų sklypų nėra, yra tik blogi architektai. Kad ir koks blogas sklypas bebūtų, profesionalus architektas ras sprendimą“, - sako L. Paulauskas. Jis neslepia, kad tai nėra lengva užduotis ir dažnai klientui tenka ieškoti kompromiso ir kažką paaukoti – namo dydį, aukštingumą, išdėstymą sklype. Dažnu atveju viskas atsiremia ir į finansines galimybes. Norint išspręsti per vėlai pastebėtus keblumus, tenka susitaikyti, jog galutinis rezultatas nebus toks, kaip buvo tikėtasi – nei vizualine, nei pinigine, nei laiko išraiška. Architekto konsultacija ankstyvoje proceso stadijoje gali sutaupyti pinigų, laiko ir padidina tikimybę, jog visas namo kūrimo procesas eisis sklandžiai. Kartais tiesiog situacijos aiškumas ir užtikrintumas, jog visos problemos bus išspręstos, leidžia planuotis laiką, finansus ir lūkesčius.

Koks sklypas yra „geras“?

Vertinant sklypo tinkamumą gyvenamojo namo statybai, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į jo orientaciją. Anot architekto L. Paulausko, būtent ji yra pagrindinis kriterijus renkantis sklypą. Įvertinus sklypo orientaciją, galima analizuoti lokaciją miesto atžvilgiu, būsimus vaizdus pro langus ir, žinoma, kainą.

Sklypo analizę architektai pradeda dėliodami skirtingos paskirties zonas, būtinas patogiam gyvenimui: žaliąją, poilsio, ūkinę, namo vietą. Svarbu, kad įvažiavimas į sklypą būtų iš rytų arba iš šiaurės pusės. „Tokiu atveju garažas ir ūkinė zona išsidėto sklypo šiaurinėje ar rytinėje dalyje, o miegamieji, svetainė, terasa – pietinėje ar vakarinėje, t.y. ten, kur daugiausia saulės. Būtent tokio sklypo ir reikėtų ieškoti“, - pataria architektas.

Itin nepalanku, jei įvažiavimas į sklypą numatytas iš pietų pusės. Didžiąją tokio sklypo dalį, kurioje daugiausia saulės, užims vieta automobiliams ir trinkelės, o terasai liks šiaurinė, vakarinė ar rytinė pusės, kur saulės būna gerokai mažiau.

„Tačiau jokiais būdais nereiškia, kad tai yra blogas sklypas. Būtent tokia situacija – puiki terpė architekto profesionalumui atsiskleisti“, - teigia L. Paulauskas. Nepatogią sklypo orientaciją architektai sprendžia kurdami „U“ ar „L“ formos namus, perdėliodami sklypo zonas, kad gyvenamosioms ir poilsio erdvėms tektų kuo daugiau saulės šviesos.

„Labai faini namai gaunasi su šlaitais. Žinoma, žmonės tokių sklypų vengia, nes tai tiesiogiai veikia statybos kaštus, tačiau iš architektūrinės pusės tai labai įdomus ir sveikintinas sprendimas. Namas ant šlaito labai pagyvina ir paįvairina viso kvartalo vaizdą. Labai gaila, kai savininkai nusprendžia atsisakyti originalumo, sklypo šlaitą išlygina ir pasistato gana įprastą namą“, - dalijasi architektas.

Profesionalumas ir patirtis – rastų sprendimų garantas

Kai žmonės įsigyja žemės sklypą nepasikonsultavę su specialistais, kyla daug keblumų, kuriuos išspręsti gali tik profesionalus ir ilgametę patirtį turintis specialistas. Architektas neslepia – daugiausia problemų kelia biurokratija, „žudanti architektų kūrybiškumą ir švaistanti visų laiką“.

L. Paulauskas ne kartą savo ilgametėje praktikoje turėjo keisti architektūriškai vertingą namo projektą dėl to, jog atsakingi savivaldybės specialistai, remdamiesi „pertekliniais reikalavimais“, nepritarė projektui. Architekto nuomone, nepagrįsti apribojimai, viena kitai prieštaraujančios savivaldybės specialistų pastabos ir neprotingi procedūrų terminai labai apsunkina tiek architektų, tiek kitų specialistų, kuriems tenka su tuo susidurti, darbą. Pasitaiko, jog keliaujant iš vienos institucijos į kitą, prieinamas akligatvis. Profesionaliam architektui pavyksta rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Mažiau patirties turintis specialistas išeities gali ir nerasti, tada žmonės lieka įkalinti – turi sklypą, pasiruošę statyti namą, tačiau kelerius metus trunkantys derinimo ir statybos leidimo gavimo procesai neleidžia pradėti statybų.

„Per kelerius metus dažnai pasikeičia šeimos situacija, jos poreikiai ir galimybės. Sklypui ir dokumentų tvarkymui išleisti pinigai lieka įšaldyti. Jei žmonės prieš pirkdami sklypą pasitartų su profesionaliu architektu, jis iš karto pamatytų galimas grėsmes ir sunkumus statybos leidimui gauti ir būtų išvengta laiko gaišimo ir bereikalingo pinigų išleidimo“, - sako L. Paulauskas.

Architekto patirtis dažniausiai būna lemiamas veiksnys, padedantis rasti išeitį iš keblios situacijos. „Vieną kartą susidūręs su problema, antrą kartą jau žinai, kaip jos išvengti arba kaip ją išspręsti. Čia tik patirties ir praktikos reikalas“, - teigia L. Paulauskas, per savo du dešimtmečius trunkančią architekto praktiką įgyvendinęs apie 1000 projektų. Įgyta patirtis bei biurokratinio aparato išmanymas leidžia architektui susidėlioti efektyvų veiksmų planą, susikurti projekto vykdymo strategiją rezultatui pasiekti.

Gyvenamųjų namų architektūra dabar ir prieš 10 metų

Architektas L. Paulauskas, kalbėdamas apie gyvenamųjų namų architektūros pokyčius Lietuvoje, pastebi, jog jauni žmonės yra gerokai atviresni naujovėms. Jiems reikia kuo daugiau natūralios šviesos, didelių vitrininių langų, modernių technologijų valdomų namų sistemų. Vyresnės kartos atstovai į naujoves žiūri atsargiau ir ne taip patikliai.

Lyginant šių dienų klientų pageidavimus su buvusiais prieš 10-15 metų, L. Paulauskas įvardija ryškiausią skirtumą – sumažėjusį gyvenamąjį plotą. Jo pastebėjimu, šiandien įprasti gyvenamieji namai yra maždaug 50 kv. m mažesni nei buvo prieš 10 metų. Vyrauja ekonominė statyba – kuo mažesnis plotas, tuo mažesnė galutinė statybos kaina, kuri, anot architekto, ir nulemia viską.

Prieš dešimt metų labai populiarūs buvo šlaitiniai stogai, o plokščių stogų žmonės vengė dėl sklandžiusių stereotipų apie tokių stogų nesandarumą. Šiandien žmonių požiūris į plokščius stogus keičiasi. Tai lemia tobulėjančios technologijos ir auganti medžiagų kokybė.

Šiandien žmonės drąsiau renkasi ir didelius, vitrininius langus, nes ištobulėjusios langų gaminimo ir montavimo technologijos lemia jų sandarumą, patvarumą ir ilgaamžiškumą.

Jei prieš 10-15 metų buvo labai populiaru sienų mūrijimui naudoti klinkerio plytas, tai šiandien, kaip pasakoja L. Paulauskas, toks reiškinys yra beveik išnykęs. „Tai yra brangu. Dabar klinkerio plytą pjauna į tris dalis ir klijuoja, arba iškart perkamos klinkerio plytelės jau pagamintos gamyklose“, - dalijasi architektas.

Per pastaruosius 10 metų į Lietuvą atėjo nemažai naujovių. Viena iš jų – betoniniai namai, kurie statomi iš gamykloje pagamintų blokų. Populiarėja ir karkasiniai bei skydiniai namai, kurie taip pat iš gamykloje pagamintų elementų surenkami statybos aikštelėje. Daug naujų technologijų ir idėjų atveža į Lietuvą iš užsienio grįžtantys emigrantai.

„Žmonės nebebijo naujovių, eksperimentuoja su medžiagomis, technologijomis, drąsiau priima architektūrinius sprendimus, su kuriais prieš 10 metų tikrai nebūtų sutikę. Gaila, kad žmones riboja biurokratija ir neaiškūs procesai valdžios institucijose. Daugelį būtent tai ir atbaido nuo namo statybų“, - įžvalgomis dalijasi architektas L. Paulauskas.

+37068348736

[email protected]