Kalbėdama apie dažniausiai lietuvių būstuose nutinkančius draudiminius įvykius, „Capital Insurance“ plėtros vadovė Tatjana Gaivoronskaja neabejodama atsako, jog tai – užliejimai. 

„Būtent užliejimas yra viena dažniausiai gyventojų būstuose fiksuojamų žalų. Kiekvieną savaitę vanduo vidutiniškai sugadina apie 160 butų, kuomet įvyksta vandentiekio avarijos ar kitos santechninės bėdos. Tai sudaro apie 30 proc. visų turto žalos atvejų. Įdomu tai, jog daugiabučiuose vandens užliejimai registruojami beveik keturis kartus dažniau negu privačiuose namuose“, – sako įmonės atstovė. 

Pasak jos, svarbu suprasti, jog sukelta žala nesudėtingai gali pasiekti net ir šešiaženklę sumą – nuo vieno buto gali nukentėti kelių aukštų gyventojai. Į tai ypač reikėtų atkreipti dėmesį viršutiniuose aukštuose gyvenantiems būsto savininkams, nes statistiškai  daugiau nei pusė gyventojų negalėtų padengti patirtų nuostolių.  

Kasmet žala skaičiuojama milijonais  

Kaip toliau pasakoja T. Gaivoronskaja, dažniausiai žalą sukelia užkalkėję ir dėl to trūkę vandentiekio vamzdžiai, įvairūs santechnikos gedimai. Dėl to labiausiai nukenčia grindys, sienos, lubos, baldai, paveikslai.  

„Padarinių šalinimas dažnai nėra lengvas – tenka ardyti sieną, apdailą, naujai klijuoti plyteles, būtinas kosmetinis remontas. Ypatingai pavojingas karšto vandens išsiliejimas, kurio padariniai gali sukelti sunkiai panaikinamą pelėsį. O po nuotekų išsiliejimo išvis teks viską pakeisti ir visiškai suremontuoti“, – teigia specialistė. 

Ji primena, jog kaimynams, esantiems apačioje, teks atlikti tokius pačius remonto ir sutvarkymo darbus. Prieš įsigyjant draudimą ji rekomenduoja į tai atkreipti dėmesį ir pasirinkti tinkamą civilinės atsakomybės draudimo sumą, kad incidento atveju netektų paploninti piniginės ar įsivelti į ginčus su kaimynais.  

„Infliacija ir geopolitinė situacija paveikė statybos, remonto bei žaliavų kainas, dėl ko padidėjo žalų dydis – vandens užliejimo vidutinė išmoka sudaro apie 800 eurų, tačiau neretu atveju išauga ir į kelis tūkstančius. Rekordinė išmoka siekė per 17 tūkst. eurų, kuomet nukentėjo grindys ir grindinė šildymo sistema“, – prisimena T. Gaivoronskaja. 

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, pagal turto draudimo sutartis 2022 metais visoms turtinėms žaloms padengti išmokėta 102,8 mln. eurų, o tai yra 27,3 proc. daugiau nei 2021 metais.  

Lemiantis faktorius – būsto amžius 

Paklaustas apie tai, ar senuose namuose užliejimų tikimybė didesnė, statybų rangovas Justinas Kanapeckas patikina – daugelio senų pastatų inžineriniai tinklai yra avarinės būklės. 

„Būsto amžius neabejotinai lemia didesnę užliejimų riziką. Ir tai nereiškia, jog anksčiau procesai ar medžiagos buvo prastesni – tiesiog kartu su pastatu sensta ir jo inžinerinės sistemos, tad blogėja ir eksploatacinės savybės. Dažniausiai avarijos įvyksta dėl susidėvėjusių vamzdynų, fasoninių medžiagų, kurios prakiūra ar sulūžta. Dėl to būtina renovacija, kurios metu keičiami šie inžineriniai tinklai“, – sako įmonės „Ventinga“ atstovas. 

Pasak statybų eksperto, geresnės prevencijos už pakeistus vamzdynus būti negali, o sanitarinius mazgus būtina hidroizoliuoti, taip apsaugant kitas patalpas nuo vandens pratekėjimo.  

„Taip pat svarbu žinoti, jog naujus vamzdynus būtina išbandyti hidrauliškai prieš juos uždarant sienose. Montuojant prietaisus ar įrangą privalu kurį laiką stebėti, ar nėra nuotėkio, vandens prasiskverbimo. Negalima iškart sumontavus palikti be priežiūros, nes visko pasitaikyti gali ir geriausiems montuotojams“, – teigia J. Kanapeckas. 

Pranešimas spaudai