Realu.lt

Bankai privalės sukaupti 0,5 proc. kapitalo rezervą – LB

Bankai privalės sukaupti 0,5 proc. kapitalo rezervą – LB

Lietuvos bankas įpareigojo šalyje veikiančius bankus ir kredito unijas per vienerius metus sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą.

Ši priemonė pritaikyta pirmą kartą, sprendimas priimtas įvertinus kredito ir nekilnojamo turto (NT) rinkos raidą, pranešė Lietuvos bankas.

„Sutvirtinę bankų ir kredito unijų kapitalo šarvą, sustiprinsime visą finansų sistemą“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, anticiklinio kapitalo rezervo kaupimas yra optimali ir lanksti priemonė – ekonomikos augimui sulėtėjus ar patyrus šoką, anticiklinio rezervo norma gali būti mažinama.

Pasak V. Vasiliausko, tiesioginio poveikio gyventojams šis sprendimas nepadarys, o šalyje veikiantiems komerciniams bankas neturėtų kilti problemų dėl jo sukaupimo.

„Tiesioginio poveikio gyventojams nebus. Be abejo, kreditavimui tai atsilieps, nes bankams reikia sukaupti papildomą atsargą, bet šiandien didžioji dalis žaidėjų rinkoje kapitalo normatyvus vykdo su atsarga ir tai suformuoti neturėtų būti didelė problema“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Pasak jo, kitais metais Lietuvos banko valdyba spręs, ar reikėtų anticiklinio kapitalo rezervo dydį kilstelti iki 1 procento.

„Nekilnojamo turto rinka įsibėgėja ir vertinant rinkos nuotrauką, ji yra pozityvi, gera, o ekonominis ciklas vystosi tvariai. Nors buvo kalbų apie nekilnojamo turto rinkos lėtėjimą pastaruoju metu, tačiau mūsų analizė ir duomenys sako, kad ji toliau nuosekliai auga. (...) Anticiklinis kapitalo rezervas yra būtent buferis, kuris privalo būti kaupiamas gerais laikais“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, Lietuvos bankas taip pat svarsto apie atsakingo skolinimos priemonių rinkinio praplėtimą, tačiau apie tai viešai bus diskutuojama pirmąjį 2018-ųjų pusmetį.

„Mes kalbame apie instrumentų rinkinį. Mūsų mintis yra, kad atsakingo skolinimosi priemonių rinkinį praplėstume, bet tą darysime viešos diskusijos kontekste. Neina kalba apie perkalibravimą. Neina kalba apie maksimalios paskolos trukmės sutrumpinimą ar kredito dydžio ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykio peržiūrėjimą. Kalba eina apie instrumentų arsenalo padidinimą“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta žurnalistams sakė, kad centrinis bankas toliau atidžiai stebės nekilnojamojo turto rinkos tendencijas.

„Toliau akylai stebėsime padėtį. Šiuo metu visi svarbiausi kredito rinkos dalyviai tikisi, kad rinka ir toliau bus įjungusi aukštą pavarą: bankai planuoja tolesnį skolinimo tiek gyventojams, tiek įmonėms augimą, o didesnė dalis gyventojų tikisi tolesnio būsto kainų augimo“, – teigė S. Krėpšta.

Lietuvos bankas, skatindamas atsakingą skolinimąsi, dabar reikalauja, jog kredito dydžio ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykis daugiausiai siektų 85 proc., didžiausias finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis būtų 40 proc., o maksimali paskolos trukmė – 30 metų.

Pasidalink naujiena