Biurai po pandemijos: ne kur, o kaip dirbsime?

Antradienis, 06 spalio 2020

Biurai po pandemijos: ne kur, o kaip dirbsime?

Antradienis, 06 spalio 2020

le="

text-align: justify;">Kasrytinė kelionė į darbą, pietūs su kolegomis ir nuolatinis socialinis kontaktas – šiuos kažkada nepajudinamus darbo komponentus pandemija pakeitė į darbą iš namų, vaizdo konferencijas ir gerokai sumažėjusį gyvo bendravimo kiekį. Ekspertų nuomone, darbo modelis, kai darbuotojai kasdien susitikdavo biure, turės keistis, o tai pirmiausiai pareikalaus naujo požiūrio į įmonės valdymo procesus.

text-align: justify;">

text-align: justify;">„Biurai visame pasaulyje šiandien patiria didžiulį iššūkį ir privalo keistis, tačiau dar labiau keistis turi įmonės valdymas. Nors kol kas dar tik pradedame tai įsisąmoninti, tačiau darbas nuotoliniu būdu negali vykti taip pat, kaip vykdavo biure. Darbuotojams, dirbantiems iš namų, reikia kitokių įgūdžių ir darbo metodų, o įmonėms – naujų valdymo bei veiklos vertinimo modelių siekiant užtikrinti rezultatą. Tad sprendimai dėl įmonės valdymo pokyčio dabar yra svarbiausi – pirmasis klausimas, kurį turime kelti, yra ne kur, o kaip norime dirbti ateityje?“ – akcentuoja didžiausią biurų parką valdančio „Technopolio“ Lietuvos verslo regiono vadovė Lina Maskoliūnė.

text-align: justify;">

text-align: justify;">Pasak jos, įvairūs pasauliniai tyrimai rodo, kad darbuotojai yra patenkinti darbu iš namų ir įžvelgia daug jo privalumų. Vadybos konsultacijų įmonės „McKinsey & Co.“ atlikto tyrimo duomenimis, 80 proc. darbuotojų patinka dirbti iš namų, o „IBM“ tyrimo duomenimis, 54 proc. jų norėtų, kad namai išliktų pagrindine darbo vieta. Respondentų teigimu, teigiami tokio darbo aspektai yra sutaupomas pasirengimo ir kelionės į darbą laikas, namuose lengviau susikaupti ir atlikti darbą, lengviau derinamos darbo ir asmeninio gyvenimo atsakomybės. „Įvairių įmonių vasarą atliktos apklausos rodo, kad vidutiniškai apie 30 proc. darbuotojų norėtų visada dirbti iš namų, o apie 30–40 proc. – kartais užsukti į biurą“, – atskleidžia L. Maskoliūnė. Tačiau ji pabrėžia, kad tai tėra pirminiai duomenys, apibendrinantys šiltąjį sezoną, ir tik pragyvenus visą ciklą įmanoma turėti patikimos informacijos tolimesniems verslo sprendimams.

text-align: justify;">

text-align: justify;">Nuotolinį darbą taip pat lydi nemaži iššūkiai: ilgainiui krentanti motyvacija ir produktyvumas, išsitrynusios darbo ir asmeninio gyvenimo ribos bei bendravimo, vieno iš bazinių žmogaus poreikių, trūkumas. „Dirbdami iš namų supratome, kad tas laikas, kurio anksčiau nevertinome ar net nepastebėjome – pokalbiai su kolegomis prie kavos ar pietų stalo, verslo vakarienės – buvo vienas vertingiausių darbe gaunamų dalykų dėl žmogiškojo ryšio“, – savo įžvalgomis dalinasi vadovė. „Tarptautinėse įmonėse jau pasigirsta kalbų, kad vadovai ženkliai jaučia darbuotojų motyvacijos kritimą ir, dirbdami nuotoliniu būdu, jaučiasi nebekontroliuojantys verslo rezultatų.“

text-align: justify;">

text-align: justify;">Siekdamos prisitaikyti prie naujos realybės, organizacijos turės pradėti nuo požiūrio, kad darbo erdvė yra ne biure, o komandoje, tarp žmonių. Tad ateityje verslai, pasirinksiantys dirbti nuotoliniu būdu, privalės taikyti geriausias vertikaliu pasitikėjimu ir darbuotojų atsakomybe grįstas valdymo praktikas. Pasak ilgametę vadovavimo patirtį turinčios „Technopolio“ vadovės, keičiantis tokia kryptimi, stipriai kinta ir vadovo vaidmuo. Jis tampa tuo žmogumi, kuris buria darbuotojus bendram tikslui ir sudaro jiems sąlygas kurti, prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus savarankiškai. Todėl ir vadovams, ir darbuotojams prireiks visiškai naujų kompetencijų ir žinių, daugiau atvirumo ir skaidrumo.

text-align: justify;">