Būsto nuomotojo atsakomybė prieš nuomininkus

• tvarkingus ir švarius kambarius;
• veikiančius buitinės technikos prietaisus;
• tinkamai funkcionuojančias vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir elektros sistemas;
• tvarkingus langus ir duris;
• veikiančius apsaugos nuo ugnies ir kitus saugumo įrenginius.

Jei nuomojamas būstas yra su baldais ir buitine technika, nuomotojas privalo pateikti nuomininkui išsamų inventoriaus sąrašą. Nuomininkas turi teisę atsisakyti sugadinto ar netinkamo naudojimo inventoriaus.

Nuomininkas privalo per protingą terminą (paprastai 7 dienas) nuo nuomos sutarties pradžios pranešti nuomotojui apie pastebėtus būsto trūkumus. Jei trūkumai nebuvo deklaruoti laiku, nuomotojas gali neprisiimti atsakomybės už jų pašalinimą.

2. Nuomotojo įsipareigojimai atlikti remonto darbus

Nuomotojas yra atsakingas už visus būtinus remonto darbus, susijusius su natūraliu būsto nusidėvėjimu ar konstrukciniais defektais. Tai apima:

• vandentiekio ir kanalizacijos sistemų gedimų šalinimą;
• elektros instaliacijos gedimų taisymą;
• stogo remonto darbus;
• fasado ir kitų konstrukcinių elementų remonto darbus.

Skubiais atvejais, kai kyla pavojus gyvybei ar sveikatai, nuomininkas gali pats atlikti būtinus remonto darbus ir vėliau reikalauti iš nuomotojo išlaidų kompensacijos.

Nuomininkas yra atsakingas už remonto darbus, susijusius su dėl jo kaltės ar neatsargumo padaryta žala nuomojamam turtui.

3. Būsto perėmimas nuomos termino pabaigoje

Nuomininkas turi teisę likti būste iki nuomos sutarties pabaigos, net jei nuomotojas nori jį parduoti ar kitaip panaudoti. Nuomotojas gali nutraukti nuomos sutartį anksčiau laiko tik esant sutartyje numatytoms sąlygoms, pavyzdžiui, jeigu nuomininkas pažeidinėja sutarties sąlygas.

Apie savo ketinimą išsikraustyti iš nuomojamo būsto nuomininkas privalo informuoti nuomotoją likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki numatyto išsikraustymo datos arba vadovaujantis pasirašytoje nuomos sutartyje sutartais terminais.

Nuomininkas privalo grąžinti būstą tvarkingą ir tinkamos būklės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Nuomotojas gali atskaičiuoti iš užstato dalį lėšų, skirtų būsto atnaujinimui ar remontui, jei nuomininkas padarė žalos būstui.

4. Sąžiningas atsiskaitymas

Nuomininkas privalo mokėti sutartą nuomos mokestį laiku ir pagal sutartyje numatytą grafiką. Nuomotojas gali taikyti delspinigius už vėluojantį mokėjimą.

Nuomininkas gali būti atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, dujos, šildymas ir kt. Šie mokesčiai gali būti įskaičiuoti į nuomos mokestį arba mokami atskirai.

Nuomininkas prieš įsikraustydamas į būstą privalo sumokėti nuomotojui užstatą, kuris paprastai atitinka vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokestį. Užstatas grąžinamas nuomininkui per sutartą laikotarpį po nuomos sutarties pasibaigimo, atėmus išlaidas, susijusias su būsto atnaujinimu ar remontu, jei nuomininkas padarė žalos būstui.

5. Ginčų sprendimas

Jei tarp nuomotojo ir nuomininko kyla ginčas, pirmiausia reikėtų pabandyti jį išspręsti taikiai, derantis abiem pusėms. Jei derybos nepavyksta, galima kreiptis į nekilnojamojo turto tarpininką ar teisininką, kuris padėtų rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

Jei ginčo nepavyksta išspręsti taikiai, galima kreiptis į teismą.

Būsto nuomotojo atsakomybė prieš nuomininkus yra plati ir apima įvairius aspektus, susijusius su tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu ir sutarties sąlygų laikymusi. Nuomininkai taip pat turi tam tikrų pareigų, kurių laikymasis yra būtinas sklandžiam nuomos procesui. Svarbu, kad abi pusės gerai išmanytų savo teises ir pareigas, kad išvengtų ginčų ir nesusipratimų. 

Kilus bet kokioms dvejonėms, visada verta pasikonsultuoti su specialistais.