EBPO: Lietuvai reikia būsto ministerijos
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) parengė studiją „Politinės priemonės būsto prieinamumui Lietuvoje užtikrinti“ ir pristatė rekomendacijas Lietuvai kaip pasiekti, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų gyventų tinkamame būste.
Dabartinė būsto situacija Lietuvoje
EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktoriaus pavaduotojas Markas Pearson apibendrino dabartinę situaciją Lietuvoje. Nors būsto kainos kyla daugelyje valstybių, Lietuvoje jos pakilo gerokai daugiau nei kitose Euro zonos ar EBPO valstybėse. Lietuvoje būsto kaina pakilo 33 proc., kai Euro zonos valstybėse būsto kainos pakilo vidutiniškai 16 proc., EBPO valstybėse – 17 proc. Būsto kainų kilimas buvo fiksuojamas visos pandemijos metu. Didžiausias kainų šuolis – 18 proc. – įvyko laikotarpiu tarp 2018 m. ir 2021 m. Tai daugiau nei EBPO ir Euro zonos vidurkis, kuris siekia tik 10 proc.
Nors pastaruoju metu būsto kaina Lietuvoje kiek nukrito, tačiau vis tiek ji išlieka labai aukšta, todėl būsto prieinamumas Lietuvoje yra iššūkis. Situaciją blogina ir rekordiškai aukšta infliacija, kuri, nors ir prognozuojamas jos sumažėjimas, išliks didelė.
Dėl augančių palūkanų darosi vis sunkiau įsigyti būstą ir mokėti būsto paskolas. Statybų sąnaudos vis auga, tai reiškia, kad pastatyti įperkamą būstą darosi vis sunkiau. Žinoma, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, dėl kurio daugybė žmonių turėjo palikti savo namus, paveikė Lietuvos būsto rinką ir sukėlė problemų investuotojams.
Per pastaruosius dešimtmečius būsto kokybė pagerėjo, tačiau pažanga šioje srityje labai menka. Būstas Lietuvoje sensta, energinis efektyvumas prastas. Be to, energetinis skurdas vis dar kelia daug rūpesčių ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, ypač didėjant energijos išteklių kainoms.
Lietuvoje net 90 proc. namų ūkių turi savo nuosavą būstą. Tai yra didžiausias rodiklis visoje EBPO teritorijoje. Tai ir privalumas ,ir iššūkis. Iššūkis todėl, kad tai kelia problemų stiprinant socialinio būsto ir privataus būsto nuomos sektorių. Taip pat dėl to sudėtinga pasiūlyti įperkamo būsto alternatyvą.
Tik 3 proc. Lietuvos būsto fondo yra socialinis būstas. Tai mažiausias rodiklis EBPO teritorijoje.
EBPO siūlomos priemonės
Išanalizavusi būsto situaciją Lietuvoje, EBPO pateikia rekomendacijas, kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant pagerinti būsto prieinamumą mūsų šalyje.
Ekspertų nuomone, reikėtų pasiūlyti daugiau būsto paramos priemonių mažas pajamas gaunantiems ir socialiai pažeidžiamiems asmenims. Reikia gerinti ir būsto kokybę, todėl priemones, kurios šiandien yra taikomos paremti būsto įsigijimą ar atnaujinimą, turėtų būti skiriamos didesniam namų ūkių skaičiui.
Reikėtų atrasti būdą adekvačiai finansuoti būsto renovaciją. Šiandien tik 8 proc. būstų, pastatytų iki 1993 m., yra renovuoti. EBPO mano, jog Lietuvos būstai yra per daug energiškai neefektyvūs ir šš rodiklį reikia gerinti. Tuo pačiu reikėtų rasti būdų mažinti statybos sąnaudas, taikant naujas technologijas, kurios yra naudojamos daugybėje šalių.
Atlikta šalies būsto situacijos analizė parodė, jog reikia stiprinti savivaldybių pajėgumus ir labiau informuoti apie esamas galimybes ir poreikius. Savivaldybės turėtų labiau bendradarbiauti tarpusavyje, tačiau joms reikėtų suteikti daugiau galios ir išteklių būsto klausimams spręsti.
Siekiant pagerinti būsto įperkamumo rodiklį, svarbu suteikti galimybę įsigyti būstą mažas pajamas gaunantiems ir socialiai pažeidžiamiems asmenims, taip pat didinti socialinio būsto fondą, į jį įtraukiant privačius būsto nuomotojus.
M. Pearson sako, jog Lietuvai reikėtų labiau strateginio požiūrio į būstą. Būstas turėtų tapti politikos prioritetu. Siūloma įsteigti Būsto ministeriją, kaip tai buvo padaryta Vokietijoje ir Nyderlanduose.
EBPO Lietuvai rekomenduoja remtis kaimyninių šalių pavyzdžiais ir gerokai daugiau investuoti į socialinio būsto prieinamumą. Tai būtų galima padaryti steigiant fondus, kurie padėtų padidinti socialinio būsto pasiūlą,
S. Gentvilas: „Reikia atrišti būsto rinką“
Anot Aplinkos ministro Simono Gentvilo EBPO atlikta analizė parodė, jog vidutinis lietuvis už būstą moka per daug, didelė dalis gyventojų negali įpirkti tinkamo standarto būsto, o pusė gyventojų „yra įstrigę prastos kokybės ir energiškai neefektyviame būste“. Kaip pagrindines rekomendacijas Lietuvai ministras išskyrė didesnę pagalbą savivaldybėms sukurti prieinamo būsto fondus ir peržiūrėti dabartinės paramos efektyvumą, išplėsti nuomos rinką, sukurti instrumentus savivaldybėms plėtoti socialinį būstą valstybinėje žemėje, atpiginti vystymą, paraginti vystytojus vystyti tiek privataus, tiek socialinio būsto projektus, bei didinti nuomos rinkai tinkamo būsto pasiūlą.
„Studija atskleidė, kad Lietuvos gyventojai yra labai sėslūs, todėl, kad yra prisirišę prie savo būsto nuosavybės. Tai neatitinka jų gyvenimo ciklo poreikių – nuo studentiško gyvenimo iki senjorų poreikių, todėl reikia atrišti būsto rinką, kad žmonės galėtų aktyviau judėti. Tai yra modernios valstybės užduotis“, - komentuodamas atliktą studiją sako S. Gentvilas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, jog viena esminių užduočių yra peržiūrėti šiuo metu veikiančios paramos jaunoms šeimoms modelius ir jų efektyvumą, nes dabar, kaip patvirtino EBPO atlikta analizė, ne visos šeimos, kurioms labiausiai reikia paramos būstui įsigyti ar atnaujinti, jos sulaukia.
Viceministras atkreipia dėmesį, jog vienas iš būdų pagerinti būsto prieinamumą yra šešėlinės nuomos rinkos mažinimas. Tai padėtų žmonėms, norintiems pasinaudoti parama būsto nuomai, pasirinkti jiems tinkamiausią būstą.
Kaip vieną iš priemonių nuomojamo būsto pasiūlos didinimui, S. Gentvilas įvardija modelio nekilnojamojo turto vystytojams kūrimą, kuris skatintų juos statyti būstus nuomai, o ne pardavimui. Taip pat svarbu sukurti „saugias nuomos sąlygas“, kad nuomininkai būtų ramūs, jog nebus iškraustyti iš nuomojamo būsto savininkui pasikeitus.
Anot S. Gentvilo, šios studijos pagrindu bus kuriami atitinkami įstatymų pakeitimai, kurie padės išskaidrinti nuomos rinką ir pagerinti būsto prieinamumą Lietuvoje.
