Finansų ministerija siūlo plėsti nekomercinio NT apmokestinimą
Vilnius, rugsėjo 8 d. (BNS). Finansų ministerija siūlo plėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Be to, visas komercinio ir nekomercinio NT mokesčio pajamas, kurios dabar atitenka valstybės biudžetui, siūloma skirti savivaldybėms, taip sustiprinant jų finansinį savarankiškumą.
„Šios lėšos galėtų būti nukreiptos regionų infrastruktūros stiprinimui. Man atrodo, tas yra svarbu ir atliepia pagrindinį nekilnojamojo turto mokesčio tikslą, kad ir savivaldybės būtų suinteresuotos didinti to nekilnojamojo turto vertę ir kartu kuriant infrastruktūrą aplink tą nekilnojamąjį turtą, kuris yra regionuose“, – trečiadienį Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, savivaldai taip pat būtų suteikta daugiau teisių nustatyti NT mokesčio lengvatas, daugelis kurių dabar yra įtvirtintos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme.
„Man atrodo, kad savivaldybės yra tie subjektai, kurie geriausiai mato, kas yra arčiausiai jų ir galėtų pasakyti, ar tos lengvatos yra reikalingos, ar jų galėtų būti atsisakyta, ir taip savivaldybė galėtų turėti daugiau finansinio savarankiškumo“, – aiškino ministrė.
Skaistė taip pat pabrėžė, kad NT mokestis yra vienas instrumentų, galintis pristabdyti būsto kainų augimą, o tai šiuo metu yra aktualu.
Mokesčių lengvatų peržiūros grupės pirmininkė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sakė, kad yra kelios galimos alternatyvos – dauguma jų susiję su lengvatomis pagrindiniam būstui. Jį būtų galima apmokestinti mažesniu tarifu, visiškai neapmokestinti arba taikyti neapmokestinamąjį dydį.
„Mūsų siūlymas būtų taikyti lengvatą pagrindiniam gyvenamajam būstui, o apmokestinamas būtų visas kitas likęs nekomercinis turtas – gyvenamosios, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai ir patalpos, žuvininkystės ir inžineriniai statiniai“, – teigė R. Bilkštytė.
Pasak jos, konkretų nekomercinio NT mokestį nustatytų savivaldybių tarybos, tačiau įstatyme būtų nustatytos apatinės jo ribos, pavyzdžiui, iki 0,1 proc. ar 0,01 procento.
Nusprendus pagrindinį būstą apmokestinti mažesniu tarifu (Suomijos ir Lenkijos pavyzdys), papildomos pajamos, priklausomai nuo tarifų, siektų nuo 5,3 mln. iki 21,4 mln. eurų.
Tuo metu jei pagrindinis būstas, nepriklausomai nuo jo vertės, nebūtų apmokestinamas (Portugalijos, Italijos pavyzdys), papildomos pajamos siektų nuo 1,8 mln. iki 17,9 mln. eurų.
Anot R. Bilkštytės, tokia lengvata nebūtų socialiai orientuota ir neskatintų regionų plėtros, nes didžiausią naudą gautų brangiausią būstą turintys gyventojai.
Trečia alternatyva, kuri yra taikoma daugelyje ES šalių, numato pagrindinio būsto neapmokestinamąją vertę, kuri priklausytų nuo kainų konkrečiose savivaldybėse. R. Bilkštytės teigimu, tai didintų savivaldybių suinteresuotumą gerinti NT vertę apsprendžiančias sąlygas ir leistų prisitaikyti prie kiekvieno rajono rinkos specifikos ir socialinių realijų.
Pasirinkus trečią alternatyvą, savivaldybių biudžetai gautų nuo 2,9 mln. iki 28,4 mln. eurų papildomų pajamų.
Bilkštytės teigimu, kaip viena iš alternatyvų gali būti ir dabartinio būsto apmokestinimo modelio tobulinimas. Dabar šis NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5-2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
„Šio modelio tobulinimas yra susijęs su neapmokestinamojo slenksčio sumažinimu, nuleidžiant dabartinę 150 tūkst. eurų kartelę“, – aiškino viceministrė.
Šiemet iš būsto apmokestinimo planuojama gauti 7 mln. eurų pajamų, mokestį turėtų mokėti 12,6 tūkst. asmenų.
Pasak R. Bilkštytės, šiuo metu turto mokesčių pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai vidutiniškai Europos Sąjungoje jos siekia 1,2 proc. BVP, todėl Lietuvoje taip pat ketinama didinti šių mokesčių vaidmenį.
Be to, siūloma žemės mokesčiu apmokestinti miško ir žemės ūkio paskirties žemę, jos apmokestinamąją vertę mažinant 50-70 proc., padidinant mokestinę vertę mažinantį koeficientą išplėsti žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimą, apmokestinti faktiškai nenaudojamą NT, kurio statyba nėra užbaigta, jei praėjo 10 metų nuo leidimo statybai išdavimo ir penkerius metus netikslinami duomenys NT registre.
