Garso izoliavimas. Laikykitės šių principų ir gyvensite kur kas ramiau

Tačiau yra ir paprastesnių būdų bei priemonių akustiniam komfortui pagerinti.

Papildomos karkasinės konstrukcijos iš akustiškai atsietų apkalų

Vienas tokių – įrengti papildomas karkasines konstrukcijas sienų ar perdangų garso izoliacijai pagerinti. „Vienasluoksnių masyviųjų ir panašių sienų garso izoliacijai gerinti ypač efektyvios yra karkasinės konstrukcijos su akustiškai nestandžiomis apkalomis, – sako UAB „Knauf“ rinkos plėtros vadovė Vilda Bojarūnė. – Tokios konstrukcijos efektyvios tiek gerinant tiesioginio garso perdavimo, tiek garso perdavimo šoniniais aplinkkeliais rodiklius.“

Sienų garso izoliacija efektyviai gali būti pagerinta įrengiant laisvai stovinčią apkalą, kurią sudaro metalinių statramsčių konstrukcijos, užpildytos mineraline vata, su keliais padidintos masės gipskartonio plokščių sluoksniais. Garso izoliacijos pagerėjimas, akcentuoja V. Bojarūnė, priklauso nuo pasirinktos gipskartonio plokštės rūšies bei įrengtos apkalos storio.

Kuo didesnis apkalos plotis ir plokštės masė, tuo geresnė izoliacija

Specialistė siūlo visiems, kurie nori pasiekti optimalų rezultatą, laikytis kelių patikrintų principų. Vienas jų – karkasinės konstrukcijos nuo masyviosios sienos maksimaliai atskiriamos įrengiant laisvai stovinčias apkalas, kitas – tvirtinant konstrukcijas reiktų naudoti tiesioginio tvirtinimo detales su garsą izoliuojančia gumine tarpine, pvz., „Knauf Direktschwingabhänger“.

„Didesnis ertmės plotis ir didesnė plokščių masė padės geriau izoliuoti garsą, – tokio pasirinkimo privalumus akcentuoja „Knauf“ atstovė. – Ertmė užpildoma atvirų porų izoliacine medžiaga, pvz., mineraline vata. Reikėtų vengti naudoti izoliacines medžiagas su uždaromis poromis, pvz., stiroporą (EPS, XPS), poliuretaną (PUR) ir pan.“

Dar vienas svarbus principas – reikia užtikrinti sienos sandarumą. Nesandarumas veikia kaip oro kanalai, pro kuriuos oru sklindantis garsas, neprarasdamas energijos, gali patekti iš vienos patalpos į kitą. Tokia nesandari siena gali gerokai sumažinti garso izoliacijos efektyvumą. Šiuo atveju patariama nesandarių sienų paviršių padengti tinku, o kištukinius ir jungiklių lizdus izoliuoti papildomai.

„Svarbi dedamoji – apkalõs plotis arba dar kitaip – storis. Jeigu tik leidžia galimybės, tam, kad garso izoliacijos pagerėjimas būtų kuo didesnis, rekomenduojama rinkis 75 mm pločio CW tipo profilius, kurie pastatomi taip, kad nesusiglaustų su esama siena“, – pataria V. Bojarūnė.

Perdangų garso izoliacijos gerinimas

Norint pagerinti masyvios perdangos smūginio garso izoliaciją iš viršaus, reikia įrengti akustiškai atsietas liejamas arba surenkamas sausąsias plūdriąsias grindis su izoliaciniu sluoksniu. Čia labai svarbu pasirinkti tinkamą izoliacinį sluoksnį. Izoliuojančios medžiagos sluoksnio dinaminis standumas turėtų būti kuo mažesnis, (rekomenduojama, kad jis būtų mažesnis nei 30 MN/kub. m), tuomet medžiaga smūgio ir oro garsą izoliuoja geriau. Tokios grindys padės apsisaugoti ne tik nuo smūginio garso, bet ir pagerins perdangos oru sklindančio garso izoliavimą. Smūgio ir oro garsui izoliuoti nerekomenduojama naudoti standartinį polistireninį putplastį (EPS), ekstrudinį polistireną XPS ar panašius produktus.

„Įrengiant oru sklindantį garsą izoliuojančias akustiškai atsietas gipskartonio lubas, būtinai naudokite pakabas su guminėmis tarpinėmis, pvz., „Direktschwingabhänger“. Atstumas tarp perdangos ir pakabinamų lubų irgi turėtų būti ne mažiau kaip 40 mm ir užpildytas mineralinės vatos sluoksniu, o geresnei garso izoliacijai užtikrinti rinkitės didesnės masės gipskartonio plokštes, – sako V. Bojarūnė. – Pakabinamų lubų sandarumas yra būtina geros garso izoliacijos sąlyga. Būtina užglaistyti kiekvieno sluoksnio siūles ir jungtis su kitomis konstrukcijomis. Lubose negali būti atvirų angų ar neužsandarintų įvadų.“

Akustinį komfortą lemia ne tik medžiagos, bet ir darbai

Garsas efektyviausiai suvaldomas, kai apie jį galvojama dar tik projektuojant, nes parinkus tinkamas medžiagas ir sprendimus, dažniausiai nebeprireikia papildomo konstrukcijų izoliavimo nuo garso. Papildomas izoliavimas visada sumažina esamų patalpų plotą. Todėl mažinant nepageidaujamus garsus, esminis skirtumas tarp statomų ir remontuojamų pastatų yra tas, kad statant galima iš pat pradžių parinkti efektyviausias medžiagas. Taip pat galima kontroliuoti darbų kokybę, kuri, akcentuoja „Knauf“ specialistė, turi itin didelės reikšmės galutiniam rezultatui.

„Renovuojant – dėl esamų konstrukcijų specifikos – ne visuomet gali pavykti pasiekti norimų garso izoliacijos rezultatų, – sako V. Bojarūnė. – Kalbant apie garso izoliaciją, labai svarbu ne tik medžiagos, bet ir darbų kokybė. Kartais nedideli montavimo defektai gali ženkliai pabloginti garso izoliaciją. Pvz., pasirinkus standartines, o ne su gumine tarpine tiesioginio tvirtinimo detales, sukuriama ne akustiškai atsieta, o standi jungtis. Garso izoliacija prastėja ir palikus neužglaistytas perimetro siūles: po grindjuostėmis jų nesimato, o garso izoliacija ženkliai blogėja.“

Neskubėkite su apdaila. Štai ką verta atlikti

Šiuo metu žemiausia privaloma garso klasė yra C. Tačiau dažnai daugiabučių, sublokuotų namų gyventojų šios normos netenkina, todėl neretai iš anksto, įsigiję būstą su daline apdaila, jie imasi papildomų priemonių susikurti akustinį komfortą.

V. Bojarūnė akcentuoja: kadangi pastato su daline apdaila visos konstrukcijos jau būna įrengtos, naudinga kuo realiau įvertinti esamą situaciją ir spręsti dėl papildomų priemonių montavimo.

„Tam siūlyčiau pasidomėti medžiagų savybėmis, įvertinti darbų kokybę. Jeigu viskas tinka, pakaks nutinkuoti sienas, jeigu ne, įrenkite garsą izoliuojančią apkalą. Svarbu kuo anksčiau įvertinti, ar tikrai esamų atitvarų garso izoliacija tenkina lūkesčius, o ne tuomet, kai jau baigti apdailos darbai ir sumontuoti baldai“, – pataria įmonės „Knauf“ rinkos plėtros vadovė V. Bojarūnė.

Šaltinis: BNS