Helsinkis tuštėja. Elitiniuose miesto rajonuose net trečdalis būstų yra tušti
YLE duomenimis, 6-8 proc. namų ir butų Helsinkyje yra tušti. Populiariausiuose Suomijos sostinės rajonuose tuščių būstų dalis yra dar didesnė: Kamppi mieste – 15 proc., Kruununhake – 16 proc., Ullanlinoje – 16 proc., Kaartinkaupunki – 23 proc., Kaivopuisto – 27 proc. ir 38 proc. Kluuvyje.
Ką tai reiškia? Padidėjęs tuščių gyvenamųjų vietų skaičius kai kuriose elitinėse srityse yra naujo reiškinio požymis, sakė Suomijos hipotekos draugijos (Hypo) vyriausioji ekonomistė Juhana Brotherus.
„Statistika rodo, kad turtingi žmonės perka antrą būstą brangiuose Helsinkio rajonuose, bet ir toliau daugiausia gyvena kitose Suomijos vietose“, – sakė jis YLE.
Tokie žmonės dažniausiai būna vyresnio amžiaus. Jie perka antrus namus, kurie būtų arčiau vaikų ar anūkų, įvairių kultūros objektų. Pasak „OP Koti“ generalinės direktorės Kirsi Tenhunen, be pagrindinės tokių pirkėjų motyvacijos būti arčiau vaikų ir anūkų, dar viena svarbi priežastis įsigyti antrą būstą – investicijos.
„Jei nuspręsite įsigyti būstą, kuris dažniausiai būtų tuščias, nedaug yra tokių gerų vietų, kaip Helsinkio centras”, - aiškino ji.
Tuščias būstas yra problema. Jei butai brangiuose rajonuose bus naudojami kaip savininkų poilsiui skirtos rezidencijos, Helsinkis praras mokestines pajamas, nes savininkai mokesčius mokės toje savivaldybėje, kurioje gyvena nuolat. Be to, dėl sumažėjusios pasiūlos kyla būsto kainos, todėl lėtėja migracija į miestą, mažėja parduotuvių ir įvairiausių paslaugų klientų skaičius.
Vankuveryje, Kanadoje, panaši problema buvo išspręsta dar 2017 m., kai buvo įvestas didesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas neapgyvendintam būstui. Dėl to laisvų būstų skaičius mieste sumažėjo daugiau 25 proc., o pajamos iš mokesčių gerokai padidėjo.
-crop-1903x334.png)