„Intersurgical“ gamyklos Visagine statyba. Pandemijos padiktuotus iššūkius padėjo įveikti BIM

„Jeigu pandemijos metu ne vienas projektas buvo pristabdytas, tai mus ištiko priešinga situacija. Užsakovas „Intersurgical“ yra medicinos priemonių gamintojas, kurio kai kurių gaminių poreikis pandemijos metu išaugo kartais. Todėl mums, kaip generaliniam statybos rangovui, teko spartinti procesus, atlikti projekto, kurio paruošiamieji darbai vyko kone metus, korekcijas, kad gamykla pradėtų veikti kuo greičiau“, – pasakoja apie patirtis UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis, kurio vadovaujama įmonė turėjo įveikti sutrumpinto termino ir būtinų pokyčių dėl pakeistos technologijos iššūkius.

Vertindamas išskirtinę situaciją, S. Bekampis reziumuoja, kad sėkmingai įveikti iššūkius padėjo tas faktas, jog visas gamyklos statybos procesas – nuo projektavimo iki eksploatavimo pradžios – vyko BIM aplinkoje.

Sinergija gamyboje tapo atrama ir statybai

„Intersurgical“ gamyklos Pabradėje ir Visagine veikia sinergijos principu, kuris vienu iš atramos taškų tapo ir projekto valdytojui – UAB „Baltic digital building developer“, sukūrusiam gamyklos BIM modelį, ir „Raseinių statybai“ – kaip generaliniam statybos rangovui.

„BIM reiškia mažiau klaidų, ginčų, o daugiau gero darbo ir pasitenkinimo. Tai ir sutaupyti pinigai, nes nereikia perdarinėti. Aštrioje konkurencinėje rinkoje BIM yra didelis pranašumas nes įmonė uždirbs tik laiku ir kokybiškai įgyvendinusi projektą“, – reziumuoja įmonės „Raseinių statyba“ generalinis direktorius SAULIUS BEKAMPIS, pastebėdamas, kad BIM, be kita ko, žmogaus smegenis atlaisvina kūrybai, o ne verčia primityviai skaičiuoti.

2018–2019 m. įgyvendindama vieną sudėtingiausių technologiniu požiūriu projektų – statydama „Intersurgical“ medicinos priemonių gamyklą Pabradėje – „Raseinių statyba“ efektyvino procesus naudodama modulinės statybos principus. Parinktas racionaliausias laikančių konstrukcijų tarpatramis ir žingsnis, optimalus aukštis, parinktos optimalios serviso, ventiliacinių kamerų, šilumos ir šalčio gamybos, techninio vandens ir oro bei kitos technologinės įrangos vietos tapo moduliais, spartinančiais darbus Visagine.

„Didžiausiu iššūkiu tapo inžinerinių sistemų pokyčiai. Ir šiuo atveju gelbėjo BIM“, – dalijasi patirtimi S. Bekampis. 

Efektyvumą lėmė BEP planas, kurtas besimokant visai komandai 

Visagino gamyklos darbo projektą rengti ir statybai naudoti BIM inicijavo projekto valdytojas – UAB „Baltic digital building developer“, kuris sukūrė ir gamyklos BIM modelį. Šis modelis, lemiantis aiškesnius ir paprastesnius procesus eksploatavimo metu, perduotas užsakovui.

Rangovui buvo perduota S3 (techninis projektavimas) stadijos, 2D dokumentacija ir 3D LOD100-LOD200 detalumo konstrukcijų modelis.

UAB „Baltic digital building developer“ sukurtas modelis ir pastatyta gamykla 

Visų dalių projektuotojams buvo iškelti reikalavimai kurti BIM modelius pagal savo atsakomybes. Projektuotojai, neturintys tokių galimybių, pasitelkė išorinius BIM modeliuotojus. BIM modelio kūrimas vyko pagal rangovo komandos poreikius, išskiriant prioritetus ir teikiant užduotis projektuotojams. Projekto komanda komunikacijai nuo pat pradžios pasirinko BIM CDE aplinką BIMSync.com.

„Kadangi visa komanda pirmą kartą mokėsi kurti visos apimties BIM modelį, o tik dalis projektuotojų turėjo 3D modelių kūrimo praktikos, BEP planas (BIM įgyvendinimo planas, angl. BIM Execution Plan, BEP) buvo rengiamas etapais, detalizuojant kartu su modelio vystymu“, – pasakoja S. Bekampis, kuris yra ir orientuotos į skaitmeninį statybos valdymą įmonės „Baltic digital building developer“ vadovas. Jo pastebėjimu, realizuojant realius projektus pasiteisina nuoseklūs, trumpi mokymai, integruoti į projekto komandos susirinkimus, leidžiantys įvertinti projekto modelio būseną. Nuosekliai įvairiais būdais aptarti vykdomą projektą yra racionalus sprendimas, nes tai minimaliai apkrauna komandą ir padeda efektyviai kurti BIM modelį. 

Į BIM modelį įsijungė ir užsakovas – integruota technologinė dalis 

Komunikacija, kuriant ir derinant modelį, vyko realioje aplinkoje tik IFC (angl. k. Industry Foundation Classes) formatu. Visą projekto laikotarpį buvo laikomasi 4 principų: BIM modelio 3D dalis; sprendinių derinimas ir nesuderinamumų šalinimas CDE (liet. bendrųjų duomenų aplinka) aplinkoje; informacijos modelyje tvarkymas; kassavaitinis dokumentacijos pagal poreikį, projektuotojų ir statybininkų susitarimus teikimas į statybos aikštelę.

Modelių kūrimui buvo naudojami programinės įrangos „Autodesk Revit“, TEKLA ir DDS-CAD paketai. Į BIM modelį buvo integruotos visos projekto vidaus ir lauko bendrastatybinės bei inžinerinės dalys, susijusios gretimybės ir išorinių susijusių projektų dalys.

Jau įpusėjus projektui, į BIM modelį įsijungė ir užsakovas – buvo integruota technologinė dalis.

Įgyvendinat Visagino gamyklos projektą, iš viso buvo suformuotos 65 įvairių projekto dalių modelio IFC bylos pagal projekto komandos poreikius, technologijų specifiką, zonavimo ar grupavimo poreikius, įvertinant programinės modeliavimo įrangos specifiką.

„ŠVOK sistema padėjo išspręsti 50 įvairaus tipo klausimų: neleistinų vėdinimo sistemos kirtimų, neteisingų sprendinių, kertamų konstrukcijų ar architektūros elementų (sienų, stogo, perdagos ar kitų), energinio efektyvumo, sandarumo, gaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimo, mazgų įrengimo, poreikio susiderinti sprendinius su kitų dalių atstovais ir kita, – vardina S. Bekampis. – Sistema pateisino lūkesčius. Pavyzdžiui, vien tik su ŠVOK dalimi ir susijusių kitų disciplinų sprendinių suderinimu WEB CDE BIMSync sistemoje buvo užregistruota 99 skirtingų sričių įrašai ir užduotys.“

Švarių patalpų kaina – sumontuotas pastatas pastate

Medicininių prietaisų gamintojams keliami itin griežti higienos, kokybės reikalavimai – rodikliai yra aukštesni negu reglamentuojami. Visagine pastatyta „Intersurgical“ gamykla veikia ištisą parą – ištisus metus. Tai reiškia, kad visos sistemos turi veikti nepriekaištingai, patikimai.

„Dėl aukštų reikalavimų, keliamų švarioms patalpoms, teko įrengti pastatą pastate – tik taip galima buvo pasiekti ISO 8 švarumo klasę. Tokių specifinių patalpų įrengimas kelia didelių reikalavimų ir statant: gamykloje buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema, įrengta antistatinė poliuretancementinė grindų danga, sienos ir lubos sumontuotos panaudojant specialias sienų ir lubų plokštes, vadinamuosius panelius. Įrengiant aukštos švarumo klasės patalpas, tenka ieškoti ir netradicinių sprendimų“, – sako S. Bekampis.

„Raseinių statyba“ savomis jėjomis atliko didžiąją dalį bendrųjų statybos darbų, o rangovai vykdė specialiuosius inžinerinius.

Objekte dirbo vien Lietuvos įmonės, taip generalinis rangovas išvengė darbų sutrikimų, kurie grėsė pandemijos metu ribojant judėjimą tarp valstybių.

BIM – mažiau ginčų, daugiau gero darbo ir pasitenkinimo

„Raseinių statyba“ pirmą kartą dirbo su BIM – mokėsi ir dirbo sykiu su specialiųjų dalių subrangovais. 

AGILE principas, nurodantis taisykles, kuriomis vadovaujantis vykdomas projektas, suteikia galimybę palaipsniui realiai į modelio kūrimo procesą ir į BIM komandą įtraukti vis daugiau vartotojų. Tai jau rodo patirtis: iš pradžių buvo užregistruota 15 vartotojų ir 8 komandos, o pabaigoje jau buvo 19 komandų ir 40 vartotojų. Tai kardinaliai pakeitė ir proceso dalyvių bendravimą: kassavaitiniai pasitarimai nuo 4 val. sutrumpėjo iki 2 ar net 1 val., ir to pakako praėjusios savaitės darbams aptarti, suplanuoti būsimus darbus ir vertinti galimas rizikas.

„Stabiliausias yra stalas su 3 kojomis, nes per 3 taškus visada galima išvesti plokštumą. Tas pat ir valdant statybos procesą: kai užsakovas, projektuotojas ir rangovas geranoriškai ir efektyviai bendradarbiauja, tai „stalas“ tampa pamatu, pjedestalu sėkmingam projektui įgyvendinti“, – sako S. Bekampis, akcentuodamas BIM metodo pranašumus. Jo pastebėjimu, imantis naujovių, neretai svarstoma, kiek jos buvo efektyvios. BIM atveju – akivaizdi nauda. Tai ir tikslesni medžiagų kiekiai, kurie lemia kainą, greitesni procesai, tai ir maksimaliai sumažinta klaidų galimybė, kilstelėta kokybė, kur kas efektyvesnis tiek darbas, tiek projekto valdymas.

Generalinio „Intersurgical“ gamyklos statybos rangovo pastebėjimais, kuriuos suponavo nauja patirtis dirbant su BIM, skaitmeninis pastato modelis yra ne tik didelė vertė užsakovui, – nes statoma greičiau, be klaidų, kokybiškiau, nes paprasčiau ir aiškiau eksploatacijos metu atlikti remontą, vykdyti pertvarkas.

S. Bekampis neabejoja, kad pačiu geriausiu šio projekto realios BIM naudos įvertinimu galima laikyti UAB „Intersurgical“ generalinio direktoriaus Sigito Žvirblio, objekto užsakovo, palankų atsiliepimą. Užsakovo atstovai, kurie rangovo iniciatyva pirmą kartą buvo įtraukti į inovatyvius statybos projektų valdymo procesus. Jie tradicinę projektavimo ir statybos valdymo metodiką bei praktiką noriai keitė VšĮ „Skaitmeninė statyba“ BIM metodika ir Agile projektų valdymo principais. Jau vykdant projektą, prisijungė prie visos BIM modelio kūrimo komandos ir vietoj 2D brėžinių pradėjo savo technologijų išdėstymą bei poreikius planuoti naudodamiesi 3D technologijomis bei organizuoti technologijų išdėstymo modelių pateikimą į bendrą BIM modelį OpenBIM IFC formatais. Tai iš esmės pakeitė visos integruotos projekto komandos (IPD) sprendinių eigą ir efektyvumą.

Pridėtinių verčių gauna ir rangovai.

„BIM reiškia mažiau klaidų, ginčų, o daugiau gero darbo ir pasitenkinimo. Tai ir sutaupyti pinigai, nes nereikia perdarinėti. Aštrioje konkurencinėje rinkoje BIM yra didelis pranašumas, nes įmonė uždirbs tik laiku ir kokybiškai įgyvendinusi projektą“, – reziumuoja „Raseinių statybos“ generalinis direktorius S. Bekampis, pastebėdamas, kad BIM, be kita ko, žmogaus smegenis atlaisvina kūrybai, o ne verčia primityviai skaičiuoti. 

Sigitas ŽVIRBLIS, UAB „Intersurgical“ generalinis direktorius
Dėl BIM metodologijos taikymo įgyvendinant „Intersurgical“ gamyklos Visagine projektą

„Mums, kaip klientams, labai patogu buvo matyti savo projektuojamas patalpas ir planuoti ten numatomus procesus: labai aiškiai buvo regimos visos konstrukcinės pastato dalys ir inžinerinės sistemos. Nežinau, kaip būtų buvę nenaudojant BIM modelio, bet, mūsų nuomone, virtuali erdvė padėjo išvengti nenumatytų kolizijų statybų metu, kadangi visa buvo matoma iš anksto.

Šiuo metu planuojama tą patį modelį naudoti ir vėliau planuojant gamybą: turėdami ne tik sienas, bet ir visas inžinerines sistemas, aiškiai matomas virtualioje erdvėje, galėsime išvengti nenumatytų nesusipratimų.“