Realu.lt

Išorinio Klaipėdos uosto projektą koordinuos speciali Vyriausybės komisija

Išorinio Klaipėdos uosto projektą koordinuos speciali Vyriausybės komisija

Vilnius, lapkričio 8 d. (BNS). Vyriausybė suformavo komisiją, kuri koordinuos Klaipėdos išorinio jūrų uosto statybos projektą ir derins centrinės valdžios bei miesto interesus. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad komisija nagrinės pasiūlymus dėl projekto įgyvendinimo, koordinuos ir derins priešingas pozicijas.

„Tokį susitarimą pasiekėme su Klaipėdos miesto valdžia, siekiant, kad išorinio uosto projektas būtų koordinuojamas identiškai, kaip buvo koordinuojamas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo R. Masiulis.

Komisijai vadovaus premjeras Saulius Skvernelis, joje dirbs susisiekimo, aplinkos, finansų, ūkio, žemės ūkio, užsienio reikalų ministrai, Klaipėdos miesto ir rajono merai, Klaipėdos uosto ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovai.

S. Skvernelis žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė, jog Klaipėdos išorinio jūrų uosto statybos koordinavimo komisija bus panaši į komisiją, kuri buvo skirta suskystintų gamtinių dujų (SGD) projekto įgyvendinimui.

„Komisija padaryta analogiškai kaip buvo su suskystintų dujų terminalu. Tiesiog, kad koordinuotų ir betarpiškai, greitai, operatyviai ir ne biurokratiškai spręstų iškylančias problemas“, – tvirtino premjeras.

Sudaryti specialią jūrų uosto plėtros projekto komisiją Vyriausybė ir uostamiesčio valdžia sutarė rugsėjo pabaigoje.

SGD terminalo projekto įgyvendinimo darbo grupė veikė 2013-2015 metais. Terminalas veiklą pradėjo 2015 metų pradžioje.

Uostas ir miesto valdžia iki šiol nesutarė dėl uosto plėtros. Liepą miesto taryba pritarė bendrojo plano keitimo variantui, pagal kurį artimiausią dešimtmetį nėra numatyta statyti išorinį uostą. Iki tol pasisakęs prieš greitus sprendimus dėl išorinio uosto, rugsėjo pabaigoje meras Vytautas Grubliauskas teigė tikįs, kad toks uostas bus pastatytas.

Klaipėdos uosto taryba šių metų vasarį pritarė maksimaliai jo plėtrai, pagal kurią uostas būtų vystomas tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje. Įgyvendinant tokią plėtrą, uosto kanalas būtų pagilintas iki 17 metrų, rekonstruoti visi molai, pastatytas išorinis giliavandenis uostas, suformuotos naujos teritorijos pietinėje uosto dalyje.

Idėją Baltijos jūroje ties šiauriniu molu statyti išorinį giliavandenį uostą palaiko ir privačias krovos įmones vienijanti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Jos prezidentas Vidmantas Dambrauskas yra sakęs, kad į tokį uostą reikėtų pritraukti pasaulinio lygio uostų terminalų valdytoją, laivybos ar konteinerinių linijų operatorių. Tačiau, anot jo, išorinis uostas neturi būti statomas dabartinių uosto krovos bendrovių ir jų krovinių sąskaita.

V. Dambrausko teigimu, krovos bendrovės kasmet pajėgumus didina apie 10 proc., todėl jau šiuo metu esama galimybių pasiekti 60 mln. tonų metinę krovą.

2016 metais uostas perkrovė 40 mln. tonų krovinių, o šiemet šis rodiklis turėtų pasiekti 41 mln. tonų.

Autorius: Mindaugas Samkus
Šaltinis: BNS
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Pasidalink naujiena