Įspūdingi lietuviški interjerai vaizdo skambučiams: nuo J.Basanavičiaus namų iki kosminio biuro
Kol nuotolinis darbas ir mokslai dar tęsiasi pilnu pajėgumu, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ jungiasi prie virtualaus biuro fonų manijos ir dalijasi galerija su įspūdingais lietuviškais interjerais.
Juk pakviesti keliauti ir pažinti Lietuvą galima ir vaizdo skambučio su kolegomis metu. Pavyzdžiui, praskaidrinti nuotolinį darbą galite savo virtualų biurą „perkėlę“ prie žymiausio Lietuvoje stalo, ant kurio buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, arba į namus, kuriuose gimė ir augo Vasario 16-osios signataras Jonas Basanavičius. O gal dirbti norite iš Kauno funikulieriaus, lietuviškų džiunglių, kosminės laboratorijos ar dvaro panoptikumo?
Kur gimė Aktas
Kęstučio Stoškaus nuotr.
XX a. pradžioje pastatas Pilies gatvėje priklausė pirkliui K. Štraliui. Vieną iš butų jame nuomojosi Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1918 m. vasario 16 d. prie vis dar kabinete tebestovinčio oda mušto stalo susirinko 20 Vilniaus konferencijoje išrinktų Lietuvos Tarybos narių ir pasirašė istorinį dokumentą.
Įšokti į J. Basanavičiaus batus
Justino Lingio nuotr.
Šioje XX a. pradžios pasiturinčio Suvalkijos ūkininko vienkiemio sodyboje augo tautinio sąjūdžio veikėjas, gydytojas, visuomenininkas dr. Jonas Basanavičius. Atkurtoje Basanavičių sodyboje saugomi asmeniniai žinomiausio signataro daiktai, o aplink auga didžiulis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas – jo subrandintų gilių kava vaišinami svečiai.
#V16
Giedriaus Akelio nuotr.
Naujame tūkstantmetyje – kitokia vasario 16-oji: socialiniuose tinkluose – švenčiančių grotažymės #V16, #JohnyB, o neformalios istorijos pamokos – su garbinga draugija iš grafičio! Naujame piešinyje ant Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos (Lukiškių skg. 5) sienos – visi 20 Valstybės Tarybos narių, kurie 1918 m. vasario 16 d. paskelbė lemtingą aktą.
Skraidanti lėkštė
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus nuotr.
Būtent tokį įspūdį palieka atnaujintas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus pastatas. Jei prisijungsite dirbti nuotoliniu būdu iš stiklinės elipsoido formos apžvalgos aikštelės 32 m aukštyje, tikrai sulauksite klausimo, kokioje kosminėje laboratorijoje atsidūrėte.
Biuras virš debesų
Vilniaus televizijos bokšto nuotr.
Už aukščiausio pastato Lietuvoje langų – sostinės panorama iš paukščio skrydžio. Jei ne realybėje, tai bent virtualiame pasaulyje verta pakilti į žiedinę bokšto dalį 165 metrų aukštyje (visas pastato aukštis – 326,5 m). Vilniaus TV bokštas pagal aukštį yra 8-oje vietoje Europoje ir 26-oje pasaulyje.
Atgal į praeitį
Karolio Banio nuotr.
Istorinis butas Gedimino g. 48 Kaune – vienas ryškiausių Art Deco, arba modernizmo, pastatų mieste. „Apsigyvenkite“ 3-4 dešimtmečio miestiečių salone su autentiškais Art Deco ir Bauhaus stiliaus baldais. Įsitikinsite, kad Kauno architektūra, sakoma, primena, didžiuosius pasaulio metropolius – Niujorką, Paryžių, Berlyną.
Žiupsnelis aristokratiškumo
Jakiškių dvaro nuotr.
Lietuvoje išlikę daugiau nei pusė tūkstančio dvarų ir pilių. Prisėskite buvusiame Jakiškių dvaro rūkomajame – Kortų kambaryje. XIX a. klasicistinių bruožų dvaro sienos – autentiškos, su laiko paliktais ženklais ir istorijos atspalviais. Ir – su savitu didikų paslapčių dvelksmu.
Bananmedžio pavėsyje
Andriaus Pelakausko nuotr.
Pasiilgę egzotikos tropikus visus metus gali rasti Kretingos dvaro oranžerijoje, kurią savo rezidencijoje įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius. Tais laikais tai buvo didžiausia Europoje oranžerija, pastatyta privačiose valdose. Dabar tarp 5 tūkst. augalų čia gyvena ir baliniai vėžliai, papūga, japoniniai karpiai.
Pasakos iš rūsio
Pakruojo dvaro nuotr.
Didžiausias Lietuvoje Pakruojo dvaro ansamblis, kuriame atkuriamas XIX amžiaus gyvenimas, turi ir tamsiąją pusę. Ši mistinė aplinka – iš dvaro panoptikumo, arba Įdomybių kambario. Jame asmeninis baronų von der Ropų gydytojas kaupė kelionėse įsigytas keistenybes, retus artefaktus.
Pakeliui
Vytauto Šimansko nuotr.
Kol dirbti nuotoliniu būdu iš lėktuvo ar kruizinio laivo galimybės šiuo metu yra kiek ribotos, tai padaryti galima iš Kauno simboliu tapusio funikulieriaus! Tiesa, jeigu sėdėtumėte realiame lynais traukiamame vagonėlyje, kol baigtųsi pusvalandžio trukmės virtualus susitikimas, aukštyn žemyn reikėtų kursuoti net 20 kartų! Mat funikulieriaus kelionė viena kryptimi trunka tik pusantros minutės. Atsisiųsti fonus galite čia.
Straipsnis skelbtas portale SA.lt
