Ką augant NT kainoms pasirinks Lietuvos jaunoji karta?

Europos Sąjungoje (ES) anksčiausiai jaunuoliai namus palieka Švedijoje – sulaukę vos 17,8 metų, nedaug atsilieka ir kitos Skandinavijos valstybės. Ilgiausiai su tėvais gyvena jauni žmonės Kroatijoje ir Slovakijoje. Vidutiniškai jie namus palieka būdami atitinkamai 31,8 ir 30,9 metų. 

Žvelgiant į ES vidurkį, tėvų būstą atžalos palieka sulaukusios vidutiniškai 26,2 metų, o maždaug 30 proc. visų 25–34 metų ES piliečių vis dar gyvena su tėvais.

Gyvens su tėvais ilgiau

Anot sutelktinio finansavimo į NT nuomos projektus platformos „InRento“ įkūrėjo ir vadovo Gusto Germanavičiaus, nors Lietuvos rodiklis dar nėra pasiekęs ES vidurkio (26,2 m.), vyraujanti NT situacija šalyje gali turėti įtakos pokyčiams ateityje.

„Žlugus sovietinei santvarkai, dabartinės jaunosios kartos tėvai ir seneliai pasinaudojo proga įsigyti NT lengvesnėmis sąlygomis. Tai lėmė, kad beveik 90 proc. Lietuvos gyventojų gyvena turimame, o ne nuomojame būste“, – remdamasis „Statista“ duomenimis sako G. Germanavičius.

Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį nuosavuose namuose gyvenančių lietuvių dalis sumažėjo nuo 92,2 proc. iki 88,6 proc. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių kaip alternatyvą nuosavam būstui ar apsistojimui su tėvais jau dabar mato būsto nuomą.

Jaunesni, darbo rinkoje dar neįsitvirtinę žmonės arba neišgali įsigyti būsto, arba dar dvejoja dėl ilgalaikių gyvenimo planų. Taigi kylant NT pardavimo kainoms šie žmonės dar vangiau perka būstus, todėl proporcingai auga ir NT nuomos rinka.

Alternatyva – gyvenimas mikrobūstuose arba konvertuojamose patalpose

Paprastai augant butų kainoms, brangiau tenka mokėti ir už jų nuomą. Skaičiuojama, kad pernai nuomos kainos vien Vilniuje galėjo kilti apie 13 proc. NT eksperto teigimu, šiemet gerų žinių nėra: nuoma toliau brangs.

Susidaranti situacija jaunąją kartą skatina ieškoti mažiau tradicinių variantų nuomai. Šiai dienai yra itin išaugausi mikrobūstų arba konvertuojamų iš administracinės paskirties patalpų į gyvenamuosius būstus paklausa.

Pavyzdžiui, mikrobūstai sąlyginai nebrangūs bei įperkami net ir mažesnes santaupas turintiems žmonėms. Antra, vieno kvadratinio metro nuomos kaina, lyginant su didesnės kvadratūros būstu toje pačioje vietoje, yra kur kas didesnė, tad ketinantiems tokį NT nuomoti, įsigyti mažesnės kvadratūros būstą yra finansiškai naudingiau.

„Nors didžioji dalis žmonių mikrobūstus dabar įsigyja kaip investiciją ir juos nuomoja, mikrobūstuose ateityje gyvens vis daugiau jų savininkų – jaunosios kartos atstovų“, – sako G. Germanavičius.

Taip pat investuotojų žvilgsnis jau kone dešimtmetį krypsta į arčiau miesto centro esančias patalpas, kurios gali būti konvertuotos – pavyzdžiui, Vilniaus Naujamiestyje arba Senamiestyje.

„Čia vis dar yra patalpų, kurios laukia konversijos. Kaip tik dabar „InRento“ yra finansuojamas tokio tipo NT nuomos projektas Kauno g. prie pat kultūros baro „Kablys“, – pasakoja G. Germanavičius.

Ekspertas akcentuoja, kad prognozuoti, kurios alternatyvos – būsto nuoma, investicijos į mikrobūstus, konvertuojamą NT ar gyvenimas su tėvais ilgiau – ateityje taps populiaresnės, yra sudėtinga. Anot jo, tai priklausys nuo kelių skirtingų faktorių.

„Tai lems ir NT būsto bei nuomos rinkų kainų augimo santykis, ir potencialus valstybės bei bankų įsikišimas jas finansuojant. Be to, įtakos turės ir tai, kokiu greičiu didės vidutinis darbo užmokestis, gerės pragyvenimo lygis. Šiai dienai akivaizdu, kad auga gyvenamųjų patalpų nuomos paklausa“, – pažymi G. Germanavičius.