Realu.lt

Kaip arti vienas kito gali stovėti daugiabučiai? Atsako statybos inspekcija

Kaip arti vienas kito gali stovėti daugiabučiai? Atsako statybos inspekcija

Didžiuosiuose miestuose daugėjant naujų daugiabučių gyvenamųjų namų statybų, gyventojams kyla klausimų, ar ne per arti vienas kito dygsta pastatai? Pasitaiko atvejų, kai per priešais esančių namų butų langus ar balkonus žmonės kone gali pasiekti vieni kitus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kokie minimalūs atstumai turi būti išlaikomi tarp pastatų ir kam priskirta atstumų tarp namų laikymosi kontrolė.

Minimalūs atstumai tarp pastatų (taip pat ir daugiabučių gyvenamųjų namų), priklausomai nuo jų gaisrinio atsparumo, nustatyti Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, patvirtintuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuose reikalavimuose išdėstyta, kad minimalūs atstumai turi būti 6–15 m., tačiau pagal reglamentuotą tvarką gali būti sumažinti.

Esminiai reikalavimai gyvenamųjų daugiabučių pastatų ir jų sklypų projektiniams sprendimams nurodyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Remiantis reglamento nuostatomis, gyvenamieji daugiabučiai pastatai ir su jais susiję (jiems tarnaujantys) tame pačiame sklype statomi statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai, taip pat sklype esančių ar įrengiamų vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimai. Statinių išdėstymas neturi pažeisti gretimų sklypų ir pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimų.

Reglamente išaiškinta, kad pastatai turi būti statomi taip, kad būtų išlaikytas 3 m atstumas iki sklypo ribos. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šie nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.

Projektinius sprendinius parenka kompetentingas projektuotojas, kuris prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatyme.

Statinių (tarp jų ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų) projektų, kurie teikiami statybą leidžiančiam dokumentui gauti, sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams tikrinimo prievolė, remiantis Statybos įstatymu, numatyta savivaldybių administracijoms.

Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą daugiabučių gyvenamųjų pastatų projektavimą bei užtikrinti visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus.

Visi piliečiai su parengtais projektiniais pasiūlymais gali susipažinti viešuose susirinkimuose (kuriuose svarstomi projektiniai pasiūlymai), taip pat turi teisę teikti pastabas ir siūlymus, kurie turi būti įvertinti (priimti arba motyvuotai atmesti).

Pabrėžtina, kad daugiabučių namų statyba turi nepažeisti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nustatytų teritorijos naudojimo reglamento.

Statybos inspekcija įspėja, kad už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, remiantis Statybos įstatymo  55 straipsnio 1 dalimi, skiriama bauda statinio projektuotojams nuo 868 iki 4 344 eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 1737 iki 8 688 eurų.

Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnyje nurodyta, kad statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimas statinio projekto užsakovui užtraukia baudą statinio projektą pasirašiusiems asmenims nuo 500 iki 3 000 eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1 200  iki 5 800 eurų.

 

Pasidalink naujiena