Kaip keičiasi statybos kainos, įsigaliojus A++ energinės klasės reikalavimams

Penktadienis, 30 balandžio 2021

Iki įsigaliojant reikalavimui dėl privalomo A++ energinio naudingumo, statytojai suskubo projektuoti ir statyti žemesnės klasės pastatus, baimindamiesi kainų šuolio. Kainų augimo baiminasi ir gyventojai. Orientuotos į statybos kainodarą bei sąmatinius skaičiavimus bendrovės „Sistela“ generalinis direktorius Albinas Vaitkevičius prognozuoja, kad reikalavimas projektuoti ir statyti A++ energinės klasės pastatus statybą pabrangins vidutiniškai apie 10–15 proc.

Nuo metų pradžios įsigalioję reikalavimai projektuoti ir statyti A++ energinio naudingumo pastatus yra tiesiogiai susijęs su statybos sąmata. Albinas Vaitkevičius, „Sistela“ generalinis direktorius, išskiria dvi esmines dedamąsias, keičiančias statybą ir jos kainą. Užtikrinant aukštesnes sienų šilumines savybes, reikia storesnės arba efektyvesnės termoizoliacijos, geresnių šiluminių savybių langų, aukštesnio energinio efektyvumo vėdinimo įrenginių. Ir antra dedamoji, lemianti kainą, – atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, kuris būtinas dėl privalomo reikalavimo, kad ne mažiau kaip pusė šilumos energijos būtų pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Tiek projektuotojai, tiek statybos rangovai turi įgiję patirties projektuojant ir diegiant efektyvių šilumos charakteristikų stogus, langus, sienas, tad didesnių naujovių, kurios kardinaliai keistų statybos sąmatas, manau, nebus, – dalijasi A. Vaitkevičius. – Tačiau reikalavimų, susijusių su atsinaujinančių energijos šaltinių diegimu, įgyvendinimas lems didžiausią papildomos kainos dalį, nes iki šiol tokių priemonių buvo diegiama gerokai mažiau.“

Kainos skirtumas tarp A+ ir A++ nebus itin žymus

Kaip pastebi A. Vaitkevičius, didžiausias pokytis buvo pereinant nuo A energinio naudingumo klasės prie A+. Pirminiai reikalavimai, kurie vėliau buvo pakoreguoti juos mažinant, buvo aukšti. Šie reikalavimai lėmė 15 proc. didesnes kainas. Lyginant A ir A++ energinės naudingumo klasės reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas, statybos kaina išauga apie 20 proc.

Tad skirtumas tarp A+ ir A++ klasės, A. Vaitkevičiaus skaičiavimais, nėra itin žymus, nes dalis priemonių jau buvo numatytos A+ klasei: kai kurias priemones reikės tik pagerinti, o ne diegti naujas.

„Manau, kad gerinant, pavyzdžiui, stogo šilumines savybes, jis gali pabrangti apie 10 proc., sienos – apie 5 proc., langai – apie 15 proc. Tad bendras vidutinis kainos pokytis šiuo atveju gali būti apie 10 proc., – skaičiuoja A. Vaitkevičius. – Tačiau papildomai prisideda priemonės, susijusios su atsinaujinančių energijos šaltinių diegimu. Mūsų skaičiavimais, jų instaliavimas A++ klasės pastatuose gali padidinti kainą apie 15–20 proc., tačiau nereikia pamiršti jų atsiperkamumo. Tad bendras kainos augimas dėl A++ klasės energinio naudingumo reikalavimų įgyvendinimo turėtų tilpti į 10–15 proc. intervalą.“

Statytojai, turintys patirties statyti A+ klasės pastatus, taip pat prognozuoja panašų kainų didėjimą – nuo 5 iki 15 proc.

„Jei visa darysime labai gerai, gali brangiai kainuoti“

Pirmoji naujųjų reikalavimų įgyvendinimo grandis – projektavimas. Populiarėjant BIM projektams, A. Vaitkevičiaus nuomone, A++ energinės klasės pastatų projektavimas galėtų pabrangti ir 20 proc. Tačiau tai būtų tik santykinis pabrangimas, nes įvertinus klaidų taisymo, perprojektavimo sąnaudas, kaina nesikeistų, nes klaidų taisymas – ir lėšų, ir laiko požiūriu – yra itin brangus.

Projektuojant tradicinėmis priemonėmis, „Sistelos“ vadovas nemato priežasčių, dėl kurių turėtų keistis kaina. Vienintelis dalykas – turi būti projektuojamos efektyvesnės ŠVOK sistemos.

„Atsinaujinančių energijos šaltinių projektavimas nebėra naujas dalykas; suprojektuoti šiltesnę sieną, manau, neturėtų kainuoti brangiau, – skaičiuoja A. Vaitkevičius. – Bet reikės atlikti sandarumo testus, kurie leis įvertinti, ar pastatas atitinka A++ klasę. Kokybė ir reglamentai visada buvo privalomi, klausimas tik toks, kiek jų buvo laikomasi: jei skubant būdavo pateikiami nekokybiški, neužbaigti projektai, tai ateina laikas, kai tuos reikalavimus reikia įgyvendinti ir projektuotojams, ir rangovams – visose stadijose. Tada ir atsiranda baimė – jei visa darysime labai gerai, gali brangiai kainuoti.“

Stebimas statybinių medžiagų ir mechanizmų kainų augimas

Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, per metus (2021 m. vasarį, palyginus su 2020 m. vasariu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 0,7 proc. Tai lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (2,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (0,4 proc.) padidėjimas. Iš statinių per metus daugiausia – 1,6 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 1,3 proc.

„Paskutinių kelerių metų tendencijos rodė augančias statybos elementų kainas, augantį darbo užmokestį. Tačiau didžiausi pokyčiai vyko statybinių medžiagų rinkoje, – dalijasi pastebėjimais A. Vaitkevičius. – Ilgą laiką medžiagų kainos buvo stabilios, stebėjome tik nežymų augimą arba kai kuriose grupėse net 1–5 proc. kritimą. Bendras medžiagų kainų indeksas 5–10 metų laikotarpiu nebuvo didesnis negu 2–3 proc., – tvirtina „Sistelos“ vadovas. – Tačiau nuo praėjusių metų, ypač šiemet stebime kai kurių medžiagų grupių išskirtinį kainų didėjimą – 10–30 proc. Su kuo tai susiję – priežasčių daug: didėjant statybų apimtims, auga statybinių medžiagų poreikis. Galima tik spėti, kad jų atsargos baigiasi, o tiekimas sutriko dėl pandemijos. Yra paklausa – atsiranda šioks toks deficitas, kuris kompensuojamas kainos augimu.“

Darbo kaina stabiliai auga nuolat – per metus apie 5–10 proc. Kadangi didėja statybos tempai, tai galima prognozuoti, kad toliau kils ir atlyginimai.

Trečia kainų dedamoji – mechanizmų ir mašinų kainos. Pastaruoju metu augant kuro kainoms, mechanizmų valandos įkainiams ir atlyginimams, auga ir šios grupės kainos. Tai gali būti dar vienas iš didesnių šio laikotarpio pokyčių: vienose grupėse daugiau, kitose – mažiau kainos gali augti 3–4 proc. Bendroje sąmatoje tai lems 2 proc. augimą.

Mažesnis pastatas – aukštesnė kaina

Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, efektyvios vėdinimo ir vėsinimo sistemos, aukšti sandarumo reikalavimai, – tai yra dedamosios, kurios brangina A++ pastatų statybą.

Reziumuodamas pokyčius, didesnį statybos pabrangimą įmonės „Sistela“ vadovas A. Vaitkevičius prognozuoja mažaaukštėje, individualioje statyboje. Nors skirtingiems pastatų tipams nustatytos skirtingos šiluminės varžos reikšmės, mažesniems pastatams papildomų priemonių įdiegimas kainuos brangiau negu didelio ploto pastatui. Tie patys darbai, priemonių įdiegimas didelio ploto pastate kainuoja pigiau, negu mažame pastate.

sistela

Informacija sąmatininkams

Statybos darbų kainoms apskaičiuoti, skaičiuojamosios kainos ekspertizei nustatyti, investiciniams projektams apskaičiuoti, statybos biudžetui planuoti jau veikia internetinė informacinė sistema bimgates.lt.

Cloud duomenų bazėje veikia „Sistela“ darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų bei kainynų duomenų bazė. Vartotojai gali rasti statinių atkuriamosios (statybinės) vertės ir sustambintų statinių palyginamųjų ekonominių rodiklių kainynus. 

Nuoroda registracijai prie sistemos

Šaltinis: statybunaujienos.lt

Temos: Statyba