Svarbiausias patarimas – prieš pasirenkant matininką, būtina patikrinti, ar jis turi galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę vykdyti šią veiklą. Šią informaciją galima rasti Licencijų informacinėje sistemoje (www.licencijavimas.lt) arba Atvirų duomenų portale (data.gov.lt).

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paskelbta informacija, šiuo metu Lietuvoje yra 2020 asmenų, turinčių galiojančius matininko kvalifikacijos pažymėjimus.

Paslaugų kaina taip pat yra svarbus aspektas. Matininkų įkainiai nėra fiksuoti – jie gali skirtis priklausomai nuo susitarimo tarp matininko ir užsakovo. Todėl verta iš anksto susitarti dėl kainos.

Pasirinkus matininką, rekomenduojama sudaryti raštišką paslaugų teikimo sutartį, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos darbo sąlygos, terminai ir atsiskaitymo tvarka. Sutartis ne tik garantuoja paslaugų kokybę, bet ir suteikia galimybę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jei kiltų ginčų.

Kokius darbus turi atlikti matininkas?

Matininkas pradeda darbus, kai jam pateikiami visi reikalingi žemės sklypo dokumentai. Jei kurių nors dokumentų trūksta, matininkas kreipiasi į atitinkamas institucijas, pvz., VĮ Registrų centrą ar Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).

Matininkas organizuoja žemės sklypo ženklinimo darbus: kviečia besiribojančių sklypų savininkus dalyvauti ženklinant ribas, nustato ribų vietas ir įkalami riboženkliai, naudojami specialūs matavimo prietaisai.

Po ženklinimo matininkas parengia žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra tikrinama NŽT arba VĮ Registrų centre per elektroninę sistemą „GeoMatininkas“. NŽT tikrina, ar byla atitinka teisės aktus, ir, jei viskas tvarkinga, suderina žemės sklypo planą bei priima sprendimą dėl kadastro duomenų pakeitimo.

Jei tikrinimo metu randama klaidų, byla grąžinama matininkui taisymui. Dažniausios klaidos yra neteisingos žemės sklypo ribos, neatitinkančios pradinio planavimo dokumentų, arba miško naudmenų neatitikimas Miškų valstybės kadastro duomenims. Visa kadastro duomenų parengimo ir registravimo procedūra gali užtrukti apie 4 mėnesius, jei viskas vyksta sklandžiai.

Kas kontroliuoja matininkų veiklą?

Matininkų veiklą prižiūri NŽT. Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo gauti 22 skundai dėl matininkų veiklos. Iš jų 10 atvejų pažeidimai nebuvo nustatyti, 9 atvejais buvo taikomos įvairios poveikio ar prevencinės priemonės, o 3 atvejais tyrimai vis dar vyksta.

NŽT taiko principą „ne bausti, bet padėti“, tačiau griežti pažeidimai nelieka nepastebėti. Pavyzdžiui, pastebėjus galimus dokumentų klastojimo atvejus, byla buvo perduota Kauno apygardos prokuratūrai, kur vyksta ikiteisminis tyrimas.

Parengta pagal NŽT informaciją