Kauno Nemuno saloje prasidėjo „Mokslo salos“ statybos

„Tikrai sunku pervertinti tą naudą, kurią turės mūsų visuomenė, pirmiausia, aišku, jaunoji karta. Mes šiandien matome, kad matematika, gamtos mokslai, tikrai jie reikalauja kitokio požiūrio, suvokimo. Nebegalima mokytis kaip anksčiau, patraukti jaunimą į šiuos mokslus įprastais būdais“, – BNS sakė renginyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Prie jų reikia kitaip prisiliesti, juos reikia kitaip suvokti, reikia įjungti fantaziją. Šis centras bus koordinuojantis Lietuvos STEAM centrus, o kartu atveriantis galimybę ne tik Kauno, bet visos Lietuvos mokiniams suprasti, koks įdomus pasaulis“, – sakė jis.

Pastato akcentas – lyg prieštaraujantis fizikos dėsniams

Nemuno saloje iškils tarptautinio architektūrinio konkurso nugalėtojų – Ispanijos ir Australijos kompanijos „SMAR Architecture studio“ projektas „Sun never sets for science“ (angl. „Saulė mokslui niekad nenusileidžia“). Pagrindinis šio projekto akcentas – veidrodinė plokštuma, iškilsianti virš pastato.

Kaip sako architektas Gintautas Natkevičius, bendradarbiavęs su užsienio architektais įgyvendinant šį projektą, atrodo, jog ši metalinė plokštuma tarsi prieštarauja fizikos dėsniams.

„Visiškai unikalus jo architektūrinis akcentas bus diskas – jį labai sunkiai sekėsi sukonstruoti. Tai milžiniškas, labai daug sveriantis metalo luitas, kurį ir mes, ir australai, ir konstruktoriai bandėme taip sukonstruoti, kad atrodytų, jog tas didžiulis diskas iš tikrųjų sklendžia ore“, – pasakojo architektas.

„Tas akcentas tikrai sukurs įspūdį ir, manau, tokį net vidinį virpulį, kaip taip gali būti, kad tarsi prieš visus mokslo ir fizikos dėsnius staiga tas milžiniškas diskas kabo ore virš salos“, – pridūrė jis.

Šis diskas bus apie 30 metrų diametro ir visas padarytas iš metalo.

„Įdomiausia yra tai, kad jis realiai tik viename taške laikysis. Svorį tu gali suvaldyti, bet ant jo bus ir sniegas, ir vėjas – turi suvaldyti ir virpesius. Tai labai unikalus ir įdomus dalykas“, – sakė G. Natkevičius.

Jo teigimu, „SMAR Architecture studio“ rengiant projektą buvo principingi ir kategoriški bei neleido keisti projekto, pavyzdžiui, įrengiant papildomą atramą, kad jį būtų lengviau įgyvendinti konstruktoriams ir statybininkams.

Pats pastatas susilies su salos paviršiumi, todėl jo statyboms reikėjo nukasti apie keturis metrus grunto. G. Natkevičiaus teigimu, nors pirminiai tyrimai rodė, jog gruntas saloje geras, atlikus detalesnius tyrimus paaiškėjo, jog jis labai prastas ir teks gilinti polius.

Kadangi pastato pamatams reikės atlaikyti ir metalinį akcentą ant pastato, šie darbai turėtų būti labai sudėtingi.

Ekspoziciją rengs universitetai

Šiuo metu yra patvirtinta ir ekspozicijos, kuri bus įrengta „Mokslo saloje“, koncepcija.

„Mokslo salą“ sudarys nuolatinė ir laikina, kasmet atnaujinama ekspozicija, virtualių projekcijų erdvė ir mokiniams pritaikytos laboratorijos. Bendras plotas sieks 10 tūkst. kvadratinių metrų.

Kaip sakė Kauno tarybos narys, architektas Jonas Audėjaitis, buvęs vienas pagrindinių šio projekto iniciatorių, ekspoziciją turėtų ruošti Kaune įsikūrę universitetai, kurie jau domisi galimybe pradėti šiuos darbus.

„Universitetai, kurie tame dalyvauja ir kurie šiandien netgi domėjosi, kada gi pagaliau tos ekspozicijos bus pradėtos kurti. Koncepcija yra, kitaip sakant, išdėstymas, kas kur turėtų būti, yra, bet nėra realių pačių objektų. Tie objektai, kartu su mūsų universitetų žmonėmis – kas yra unikalu, aš manyčiau, ir labai svarbu, jie atsiras“, – kalbėjo J. Audėjaitis.

„Tas pateikimas jaunajam žiūrovui mokslo įdomia forma – pagrindinis uždavinys šito objekto“, – pridūrė jis.

J. Audėjaičio teigimu, ekspozicijos unikalumas nulems tai, kiek jis sudomins lankytojus, todėl viliasi, kad universitetų dėka jos bus parengtos pagal unikalias koncepcijas.

Dėl galimybės statyti šį mokslo populiarinimo centrą Kaunas varžėsi su Vilniumi. Pasak J. Audėjaičio, sunkiausias projekto etapas buvo įtikinti komisijas, jog šis turėtų atsirasti būtent Kaune.

„Sunkiausia buvo įrodinėti, kad ne sostinėje turi būti. Turbūt sostinėje galbūt priprasta, kad panašaus masto objektai turėtų būti centre ir bandant įrodyti ir pasakyti, kad čia, Kaune, turėtų šis objektas iškilti, turbūt daugeliui kėlė iš sostinės tam tikrą nesupratimą ir tas nesupratimas bei jo nugalėjimas buvo turbūt sunkiausias žingsnis“, – kalbėjo J. Audėjaitis.

24,3 mln. eurų vertės „Mokslo salos“ rangos darbus atliks „Autokausta“, statybos ir ekspozicijos įrengimo darbai turėtų būti baigti iki 2022 metų.

Bendra projekto vertė siekia beveik 28,6 mln. eurų, iš jų 10,4 mln. eurų – savivaldybės lėšos, likusi suma – Europos Sąjungos finansavimas. Ši suma skaičiuojama be Pridėtinės vertės mokesčio, nes jį, pasak savivaldybės atstovų, kaip paramą šiam projektui yra numačiusi kompensuoti Vyriausybė.

Šaltinis: BNS