Realu.lt

„Kauno tiltai“ moderniais elementais naujam gyvenimui prikėlė Laisvės alėją

„Kauno tiltai“ moderniais elementais naujam gyvenimui prikėlė Laisvės alėją

Kauno gyventojai ir svečiai jau gali mėgautis naujai atgimusiu svarbiausios centrinės dalies gyvenimu – įmonė „Kauno tiltai“, kuriai buvo paskirta Laisvės alėjos rekonstrukcija, baigė visus suplanuotus keturių etapų darbus. Akį traukia naujai išklotas grindinys ir architektūriniai elementai, į ankstesnes vietas vėl sugrąžinti paminklai.

„Kauno tiltų“ vadovas Aldas Rusevičius pasidžiaugia, kad galutinis rezultatas – būtent toks, koks ir buvo numatytas, nors pripažįsta, kad smulkių, miestiečių akims nematomų pakeitimų, kaip ir per bet kurį kitą projektą, neišvengta. Darbai buvo vykdomi nenutraukiant gatvės gyvenimo – tai, žinoma, apsunkino darbus, tačiau miestiečiams suteikė galimybę lankytis Laisvės alėjoje esančiose parduotuvėse, kavinėse ar įstaigose.

Rekonstruojant ar įgyvendinant panašius projektus, paprastai naudojami vietiniai gaminiai. Šįkart buvo panaudoti tokioms gatvėms pritaikyti gaminiai iš Vokietijos: suoliukai, šiukšliadėžės, apsauginės medžių grotelės, plyšiniai latakai. A. Rusevičiaus nuomone, įdomiausi architektūriniai elementai – gėlių klombos prie savivaldybės ir šulinių dangčiai – specialiai pritaikyti pėsčiųjų gatvėms. Dėmesio verti ir plyšiniai latakai, leidžiantys nebenaudoti grotelių, į kurias anksčiau ne kartą, anot pašnekovo, strigdavę moterų batų kulniukai. Naujieji latakai primena dušo kabinos įrangą – vandens surinkimo elemento nesimato, jis gražiai susijungia su danga ir puikiai atlieka vandens surinkimo funkciją. Modernios gamybos yra ir medžius apsaugančios grotelės, po kurių apačia yra išvedžiotos specialios žarnos. Privažiavus prie medžio su technika, vanduo per specialią jungtį pilamas žemiau paviršiaus tiesiai ant medžio šaknų, todėl vanduo nenuteka per grindinį.

Viena grindinio dalis skirta aptarnaujančiam transportui važiuoti, kita – pėstiesiems, atitinkamai pagal šias paskirtis parinktos skirtingo storio ir atsparumo granito plokštės. Įmonės vadovo teigimu, rekonstrukcijos architektas ir miesto savivaldybė itin griežtai kontroliavo plokščių kokybę, raštus, margumą – viskas turėjo tiksliai atitikti parametrus.

A. Rusevičius atkreipia dėmesį į, jo  nuomone, sudėtingiausią projekto pusę – gana didelės plokštės turėjo būti išdėstytos smailiais kampais. „Jas buvo sudėtinga sudėti, darbas turėjo būti labai preciziškai atliktas, nes smailūs kampai dažnai nulūžta. Manau, ir eksploatuojant tai bus vienas didesnių iššūkių, ypač vykdant pastatų renovaciją ar rekonstrukciją, kai reikės užvažiuoti su sunkiais mechanizmais. Prieš tai, saugant grindinį, turės būti paklotos specialios plokštės, kitaip sunki technika gali jį sulaužyti“, – teigia vadovas.


„Kauno tiltų“ rekonstruotoje Laisvės alėjos dalyje saugotinų senųjų elementų nebuvo. Taupumo tikslais buvo nuspręsta nekeisti gana naujų gatvės apšvietimo stulpų. Išsaugotos ir visos senosios liepos, jų išvaizdą atnaujinant moderniais elementais – grotelėmis, specialiais granitiniais apvadais, klombomis.

Didžiausia staigmena įmonei atliekant darbus – tai atkastas apie 500 metų senumo, Žygimanto Augusto laikų, beveik 400 monetų lobis. Jį įmonės darbuotojai atkasė ir perdavė Vytauto Didžiojo karo muziejui, kuriame šiandien radinys jau eksponuojamas.

AB „Kauno tiltai“    |    www.kaunotiltai.lt


Straipsnis skelbtas portale SA.lt

Pasidalink naujiena