Konkurse „Lietuvos metų gaminys 2021“ „YIT Lietuva“ pelnė net du aukso medalius!

Baldų fabrikas – pirmasis A++ energinio naudingumo gamybinis pastatas Lietuvoje

Kauno LEZ‘e, 5,3 ha teritorijoje, „YIT Lietuva“ pastatė modernų dviejų aukštų 35,6 tūkst. kv. m bendro ploto, 10,32 m aukščio įmonės „Freda“ baldų fabriką su logistikos sandėliu bei keliais priestatais: katiline, transformatorine su skydinės patalpa, stogine bei išorinėmis rampomis. Moderniame fabrike gaminami plataus asortimento baldai. Pagrindinis bendrovės „Freda“ klientas yra Švedijos baldų gamybos ir prekybos koncernas „Ikea“.

Svarbiausi kriterijai, kuriuos užsakovas – UAB „Geras baldų fabrikas“ – kėlė naujajai gamyklai, buvo funkcionalumas ir tvarumas, todėl rangovui buvo suformuluota užduotis gamyklą statyti ir įrengti atsižvelgiant į šiuos kriterijus. Įgyvendinant užsakovo pageidavimą, fabrike panaudoti energiją taupantys šildymo, apšvietimo sprendimai, įrengta pažangi gamybos įranga.

„YIT Lietuva“ pastatytas baldų fabrikas, kurio projekto autorius – UAB „Antra kryptis“, yra pirmasis gamybinis pastatas Lietuvoje, pasiekęs A++ energinio naudingumo klasę. Tam buvo panaudoti sandarumą užtikrinantys konstrukciniai mazgai, poliuretano izoliacija, įrengta biokuro katilinė ir šilumos siurbliai, infraraudonųjų spindulių šildymo sistema.

Moderni ŠVOK sistema užtikrina optimalų patalpų mikroklimatą

Pagrindinis pastato šilumos šaltinis yra visiškai automatizuota 3 MW biokuro katilinė, kurui naudojanti granules bei gamybos procese susidarančias medienos atliekas. Medienos granulės sandėliuojamos 313 kub. m medienos saugojimo bunkeryje, iš kurio transporteriais kuras paduodamas į biokuro pakuros bunkerį.

Gamybos ir sandėliavimo zonoje įrengtas spindulinis šildymas – vandeninės šildymo plokštės, sumontuotos 6,9 m aukštyje prie stogo konstrukcijos. Administracinėse patalpose įrengtas grindinis kolektorinis šildymas, o šias patalpas vėsina VRF (kintamo šaltnešio srauto) tipo sistema. Gamybinėms ir techninėms patalpoms vėsinti parinktos „Split“ ir „Multisplit“ tipo kondicionavimo sistemos.

Tinkamą gamybinių patalpų mikroklimatą garantuoja dvi uždaro kontūro drėkinimo sistemos, ištisus metus palaikančios 50% santykinę oro drėgmę.

Fabrike įdiegtos pažangios technologijos suteikė galimybę gaminti lengvąjį korinį skydą, inovatyvus virinimas ultragarsu padeda sujungti medienos medžiagas su plastiko komponentais, veikia UV LED spinduliuotės džiovyklos dažų polimerizacijai.

„Naudotos sistemos, medžiagos, sprendimai ir atsakingas darbas užtikrino pastato A++ energinio efektyvumo klasę, kuri gamybinės paskirties pastatuose Lietuvoje pasiekiama dar itin retai“, – sako įmonės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas, akcentuodamas, kad naujajame fabrike darbuotojams sukurtos ergonomiškos darbo vietos bei poilsiui pritaikytos zonos.

Statybvietės valdymo kontoros vietoje įkūrė žaliąją oazę

Antrasis įmonei „YIT Lietuva“ auksą pelnęs objektas yra Kaune pastatytas verslo centras „Sqveras“. Šis beveik 11 tūkst. kv. m bendrojo ploto A+ energinio naudingumo pastatas yra vienas iš moderniausių verslo centrų mieste. Jo išskirtinumas – itin šiuolaikiškos technologijos ir inžinerinės sistemos.

Modernios architektūros verslo centre, kurio projektą sukūrė architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“, įsikūrė ir pats objekto generalinis rangovas – „YIT Lietuva“.

Į verslo centrą jo užsakovas – bendrovė „KM 35“ – investavo per 14 mln. eurų.

„Sqverą“ sudaro du stačiakampio formos pastatai: vieno septynių aukštų pastato aukšto plotas siekia 530 kv. m, aštuonių aukštų – 310 kv. metrų.

Abiejų korpusų fasadai padengti aliuminio ir stiklo konstrukcijomis su vertikaliais aliuminio elementais. Įrengta dviejų lygių požeminė automobilių aikštelė.

Užbaigusi statybą, šalia naujojo centro „YIT Lietuva“ įkūrė išskirtinę žaliąją oazę miestiečiams. Formuojant atvirą rekreacinę erdvę, sklype buvo nutiesti pėsčiųjų takai, įrengti betoniniai parko suoliukai ir amfiteatrinės terasos pasisėdėjimui. Taip pat pasirūpinta elegantišku parko apšvietimu ir moderniomis šiukšliadėžėmis. Likęs sklypo plotas apželdintas. Naujajame skverelyje yra išsaugoti visi medžiai. Simboliška, kad žaliu miesto akcentu tapo vieta, kurioje generalinis rangovas buvo įkurdinęs statybvietės valdymo kontorą.

Trys elementai – dviejų pastato korpusų ir skverelio derinys, – kaip pastebi architektas G.Natkevičius, „taip gerai susikabino, kad bendra struktūra yra arti tobulo derinio“.

Centre „Sqveras“ sumontuota itin ekonomiška inžinerinė įranga

Įgyvendinant tvarumo principus ir užtikrinant A+ energinio naudingumo reikalavimus, verslo centre „Sqveras“ maksimaliai panaudojama žalioji energija.

Šiluma pastatui tiekiama iš dviejų šaltinių: pagrindinis šilumos šaltinis yra geoterminė šilumos siurbliais išgaunama energija, bet gali būti įjungtas ir centralizuotas miesto šilumos tiekimas.

Pastato vėsinimui vasarą taip pat įdiegtas taupus sprendimas: naudojamas pasyvus šaltis – grunto vėsa iš geoterminių gręžinių. Kaip ir šildymo atveju, numatyta vėsinimo alternatyva – prireikus gali būti naudojamos elektrinės šalčio mašinos.

Pastate įrengtos šildančios ir šaldančios perdangos, o kiekviename kabinete suprojektuotos šaldančios sijos papildomai vėsins patalpas vasarą ir šildys žiemą. Todėl verslo centro darbuotojai turi galimybę individualiai reguliuoti mikroklimatą kiekviename kabinete. 

Objekte sumontuota ekonomiška Švedijoje pagaminta inžinerinė įranga: mažai energijos naudojantys modernūs ventiliatoriai ir labai efektyvūs šilumokaičiai, kurie atgauna ir grąžina į patalpas tiek šilumą, tiek drėgmę, o vasarą – ir vėsą. Įrengta automatika suteikia galimybę procesus valdyti nuotoliniu būdu.

Projektas „Sqveras“ pripažinimą pelnė ir konkurse „Lietuvos BIM projektai“

„Sqveras“ apdovanotas ne tik „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos konkurse „Lietuvos BIM projektai 2020“ „Sqveras“ buvo pripažintas geriausiu visuomeniniu BIM projektu šalyje.

„Efektyviai įgyvendinti verslo centro „Sqveras“ projektą padėjo visame jo įgyvendinimo procese naudoti skaitmeninės statybos (BIM) sprendimai, kurie projekto dalyviams suteikė galimybę greičiau rasti ir analizuoti reikiamą informaciją, lengviau atlikti būtinus pakeitimus, geriau valdyti rizikas ir išvengti klaidų, – sako „YIT Lietuva“ vadovas K.Vanagas, akcentuodamas darbų vykdymo kultūrą ir saugą. – Sklandų darbo organizavimą užtikrino ir LEAN metodo taikymas.“

„YIT Lietuva“ / Evaldo Lasio nuotr.