Latvijoje daugėja nekilnojamojo turto pirkimo sandorių
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos Latvijoje ekspertai teigia, kad tokio turto įsigijimą liudijančių sandorių šioje šalyje daugėja. Žmonės vis dažniau sau leidžia skolintis iš bankų bei kitų kreditus teikiančių įstaigų ir pirkti renovuotus būstus, statytis namus.
Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, gyvenamojo būsto sektoriaus vidurkis Latvijoje gerokai mažesnis už vidurkį Europoje: vienam Latvijos gyventojui vidutiniškai tenka 21 kv. m gyvenamojo ploto, o kitose ES šalyse – 42 kv. m gyvenamojo ploto. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad Latvijoje gyvenamojo būsto paklausa yra didelė. Latvijos sostinės Rygos centre gyvenamųjų butų 1 kv. m kaina svyruoja nuo 1 200 iki 6 000 eurų. Kurortiniame mieste Jūrmaloje būstai šiek tiek brangesni: 1 kv. m kaina šiame mieste svyruoja 2 500–7 000 eurų. Kurortiniuose Latvijos miestuose dažniausiai būstus perka vietinis elitas ir užsienio šalių piliečiai.
Latvijoje nekilnojamasis turtas retai perkamas investavimo tikslais. Latviai dažniausiai įsigyja būstą, kuriame gyvena patys.
Kokius būstus perka latviai
„Capital One“ biuro vadovė Rygoje Jekaterina Mureneca teigia, kad šioje šalyje nekilnojamasis turtas retai perkamas investavimo tikslais. Latviai dažniausiai įsigyja būstą, kuriame gyvena patys. Neseniai Latvijoje buvo pastebėtas ryškus nekilnojamojo turto kainų padidėjimas, tačiau, nepaisant to, rinka išliko stabili. Dažniausiai latviai įsigyja butus, esančius sovietmečiu statytuose namuose, tačiau paklausūs ir iki 100 000 eurų kainuojantys naujos statybos būstai. Tokių būstų pirkimo ir pardavimo sandorių iš viso sudaroma apie 70–75 % visų naujos statybos būstų pirkimo sandorių. Pasak J. Murenecos, 2015 m. iš viso Rygoje parduota 8 600 butų: iš jų namuose, pastatytuose iki 2000 metų, 1 400 butų, o naujos statybos namuose – 7 200 butų. Per devynis šių metų mėnesius iš viso parduota 7 100 butų: iš jų namuose, pastatytuose iki 2000 metų, – 1 300, o naujos statybos namuose – 5 800 butų.
Dažniausiai latviai įsigyja butus, esančius sovietmečiu statytuose namuose, tačiau paklausūs ir iki 100 000 eurų kainuojantys naujos statybos būstai.
Butų kainos ir paklausa Rygoje
Paklausta, kokie nekilnojamojo turto kainų pokyčiai buvo šiais metais, J. Mureneca teigė, kad Rygoje nuo šių metų pradžios butų kainos kilo apie 6 %. Vidutinė 1 kv. m buto kaina – 690–700 eurų. Naujų būstų kainos nuo metų pradžios Rygoje išaugo 2–3 %. Vidutinė tokių būstų 1 kv. m kaina siekia 1 300–1 350 eurų. Vilniuje nekilnojamojo turto rinka, pasak pašnekovės, yra kur kas aktyvesnė nei Rygoje. Taip pat vilniečiai aktyviau perka naujos statybos būstus nei Latvijos sostinės gyventojai. Tokių sandorių skaičius Vilniuje net keletą kartų didesnis nei Rygoje. Lietuvius labiausiai domina nuosavybės įsigijimas Latvijos pajūrio miestuose Liepojoje ir Ventspilyje. Taip pat mūsų tautiečiai neretai įsigyja komercinės paskirties patalpų Rygoje. Ekspertės nuomone, pelningiausia šiuo metu Latvijoje investuoti į mažus gyvenamuosius ir komercinius objektus sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kur yra paklausi nuoma.
Lietuvius labiausiai domina nuosavybės įsigijimas Latvijos pajūrio miestuose Liepojoje ir Ventspilyje.
JEKATERINA MURENECA
„Capital One“ biuro Rygoje vadovė
+371 675 05 678
TEKSTAS – Irenos Dirgėlienės
