LB: viena iš kylančių grėsmių finansų sistemai - būsto ir komercinio NT nuosmukio rizika

Antradienis, 30 gegužės 2023

Tebesitęsiantis karas, aukšta infliacija ir pernai po ilgos pertraukos pradėjusios augti palūkanų normos lėmė svyravimus finansų rinkose ir tuo pačiu išryškino silpnąsias finansų sistemos vietas. Lėtėjant ekonomikai, mažėja tiek įmonių, tiek gyventojų finansavimas, o tai, savo ruožtu, veikia ir būsto rinkos lėtėjimą. Būsto pardavimai atslūgo nuo popandeminių aukštumų, o kainų lygis jau kurį laiką ir nebeauga. 

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, Lietuvos bankai pasikeitusią aplinką pasitiko būdami gerai kapitalizuoti, turėdami aukštus likvidumo rezervus bei demonstruodami gana didelį atsparumą kilusiems iššūkiams. Bankų atsparumą, žinoma, didina ir išaugusios palūkanos, kurios tiesiogiai padidino daugelio bankų pelną. 

Lietuvos bankas išskyrė 4 esmines sritis, kurios gali kelti sisteminę riziką finansiniam stabilumui. Viena jų - per didelė ir per ilgai trunkanti infliacija. Fiksuota techninė recesija rodo, jog Lietuvos ekonomika stoja. Mažėja mūsų šalyje pagamintų prekių eksportas, vartojimą mažina ir dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia. “Rizika arba tikimybė dėl didesnio ekonomikos susitraukimo yra išaugusi. Jei tokia situacija paaštrės, tokiu atveju suprastėtų įmonių ir gyventojų finansinė padėtis ir mažėtų jų galimybės grąžinti paskolas”, - sakė G. Šimkus. 

Išaugusios palūkanos didesnę įtaką turi apgyvendinimo, maitinimo, administracinės, NT operacijų sektoriuose veikiančios įmonės. 

Didžiąją dalį viso paskolų portfelio namų ūkiams sudaro paskolos su kintama palūkanų norma, tad tokias paskolas turintys gyventojai labai greitai pajaučia palūkanų normų padidėjimą. Vertinant gyventojų finansinę padėtį, svarbus yra nedarbas. Kaip teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jeigu žmogus turi darbą, gauna pajamas, tai net jei ir padidėja būsto paskolos įmoka, vis tiek yra pajamų šaltinis, iš kurio gali būti vykdomi įsipareigojimai. “Yra didelė rizika, kad dalis namų ūkių dėl pagrindinio pajamų šaltinio praradimo susidurtų su reikšmingais sunkumais grąžindami paskolą, o tai kredito davėjams reikštų patiriamus nuostolius”, - sakė G. Šimkus. 

Vis dėlto Lietuvos banko specialistai didelės grėsmės nemato. Jų nuomonę, finansų sistema yra pakankamai atspari. O jos atsparumą didina tai, kad gyventojų skolos lygis pastaraisiais metais augo kartu su pajamomis. Prie skolos tvarumo prisidėjo ir Lietuvos banko nustatyti atsakingo skolinimo nuostatai, kurie neleidžia prisiimti per didelės skolos naštos ir užtikrina gyventojų atsparumą padidėjusioms palūkanoms. 

Galimas nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis 

Ekspertams buvo gana netikėtas nekilnojamojo turto pirkimo bumas pasibaigus pandemijai. 2022 m. antroje pusėje aktyvumas būsto rinkoje pradėjo mažėti. Būsto kainos, kilusios iki to laiko, iš esmės nesikeičia jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio. 

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, anot G. Šimkaus,  yra santykinai atsparesnė kylantiems iššūkiams nei kai kurios šiaurės ar vakarų Europos šalys. Taip yra todėl, kad gyventojų pajamos auga jau ilgą laiką, o nedarbo lygis yra pakankamai žemas. 

“Darbo rinka Lietuvoje yra itin aktyvi. Verslas, net ir susidūręs su sunkumais, neskuba atleisti darbuotojų, supranta, kad šitoj rinkoj, kai reikės juos pritraukti, bus sunku”, - įžvalgomis dalinasi Lietuvos banko valdybos pirmininkas. 

Per pandemiją išsekusi būsto pasiūla vis dar reikšmingai nepadidėjo, tad dabar vykstantį būsto kainų kilimo lėtėjimą Lietuvos banko specialistai vertina kaip grįžimą į labiau įprastas vėžes po spartaus augimo.  

Rinkos nuosmukio rizika, anot Lietuvos banko, yra ir kitame nekilnojamojo turto segmente – komercinio turto rinkoje. Rinkoje, kuri pastaruoju metu itin sparčiai plėtėsi, prastėjanti ekonominė situacija ir darbo iš namų tendencijos keičia komercinio nekilnojamojo turto paklausą. Išaugusios palūkanų normos brangina nekilnojamo turto projektų refinansavimą. Apie pusę kredito įstaigų išduotų paskolų įmonėms yra užtikrintos komerciniu nekilnojamuoju turtu, todėl svarbu suvaldyti šiame segmente kylančią riziką. Vis dėlto patalpų neužimtumas toliau išlieka žemas, nekilnojamojo turto plėtotojų įsiskolinimas yra vienas žemiausių euro zonoje. Tai yra riziką mažinantys veiksniai. 

Priemonės, mažinančios kylančias rizikas NT rinkoje

“Finansinis stabilumas – tai ne sprintas. Finansinis stabilumas – tai maratonas. Veiksmų reikia imtis iš anksčiau, kad būtų spėta sukurti tam tikrus rezervus, kuriuos būtų galima panaudoti, kai susiduriama su sunkumais”, - sako G. Šimkus. 

Viena reikšmingiausių Lietuvos banko įvestų ir sėkmingai taikomų riziką mažinančių priemonių yra nuo 2011 m. galiojantys atsakingo skolinimo nuostatai. Jie užtikrina atsakingą skolinimąsi, skolinimo standartus, rinkos drausmę, didina besiskolinančiųjų ir kredito davėjų atsparumą. 

2022 m. įsigaliojo 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas antram ir paskesniam būstui. Tai leido “sutramdyti” tuo metu itin suaktyvėjusią investicinio būsto rinką. 

Tarp Lietuvos banko taikomų riziką mažinančių priemonių paminėtinas ir praėjusią savaitę Lietuvos banko išleistą dokumentą-kvietimą viešai konsultacijai su pasiūlymais, kaip užtikrinti, kad vartotojas turėtų realią galimybę rinktis tarp fiksuotų ir kintamų būsto paskolų palūkanų ir kaip paskatinti refinansuoti turimas būsto paskolas.