Realu.lt

LNTPA: valstybės žemės paskirties keitimo mokestis skatins NT burbulą

LNTPA: valstybės žemės paskirties keitimo mokestis skatins NT burbulą

Valdžiai ketinant smarkiai apmokestinti valstybinės žemės paskirties keitimą, tai gali paskatinti nekilnojamojo turto burbulą, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.

„Mūsų nuomone, valdžia šituo sprendimu gali prisidėti prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimo, nes žemės dedamoji vystomame projekte sudaro apie 15-20 proc. vertės. Jeigu atsiranda prievolė mokėti iki 100 proc. mokestį, tai reiškia, tokia dalimi pabrangsta kaštai projekto vystymui“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Anot M. Statulevičiaus, brangstantys projekto vystymo kaštai nuguls ant būsto pirkėjų pečių. 

„Ne paslaptis, kad didžioji kaštų dalis nugula galutinio vartotojo kišenėje. Komerciniame turte paslaugos, mokesčiai yra dedamoji prie paslaugų gavėjo, tai tas pats yra ir su būstu. Visa didžioji kaštų dalis perkeliama ant galutinio vartotojo, nes konkurencinė aplinka verslui neleis didžiosios dalies prisiimti sau“, – sakė jis. 

Ketvirtadienį Seimas ketina priimti mokestį numatančias Žemės įstatymo pataisas. 

LNTPA skaičiavimais, jį priėmus apie 50 kv. metrų ploto butas Vilniuje pabrangtų vidutiniškai 15-20 tūkst. eurų.

  1. Statulevičiaus teigimu, toks apmokestinimas yra nesąžiningas, nes prilygsta nuosavybės vertei.

„Jeigu iki 100 proc. sumoki sklypo vertės ir neįgyji nuosavybės teisės, tai turbūt labai sunku protu suvokti, kaip tai galėtų būti. Turbūt paprasčiau nusipirkti tą žemės sklypą ir jame vystyti, bet apribojimų yra nemažai miestuose ir ne visą laiką NŽT leidžia sudaryti pardavimo sandorį“, – sakė M. Statulevičius.

Seimo Kaimo reikalų komitetas rugsėjį pritarė Vyriausybės siūlymui, kad statant naujus ar rekonstruojant pastatus ir keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose mokestis siektų iki 100 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.

Proporcingai didėjant užstatymo plotui, kas 10 proc. didėtų ir mokestis už žemę: plotui padidėjus iki 10 proc., mokestis siektų 10 proc., padidėjus 11–20 proc., jis siektų 20 proc., o plotui viršijus 40 proc., papildomai tektų mokėti dar 50 proc. už teisę statyti valstybinėje žemėje. 

Siūloma, kad pusė mokesčio už nuomojamos žemės paskirties keitimą būtų sumokama į valstybės, kita pusė – į konkrečios savivaldybės biudžetą. 

Priėmus Žemės įstatymo pataisas, jos įsigaliotų nuo kitų metų kovo 1 dienos.

   

Pasidalink naujiena