Matininkai: kasdienybė, iššūkiai ir perspektyvos

Pirmadienis, 15 lapkričio 2021

Tiems, kam teko parduoti butą, namą ar sklypą, tikriausiai teko susidurti ir su matininkais. Visi žino, kad jie matuoja žemės sklypus, vidaus patalpų plotus, tačiau paprašius detalizuoti, retas kuris galėtų išsamiau papasakoti, ką gi iš tiesų daro matininkai. Jūsų dėmesiui visa tiesa apie matininkus iš jų pačių lūpų: kas jie, ką daro, kuo gyvena ir kodėl pasirinko šią profesiją. Kalbamės su „Capital Matininkai” matininke Tatjana Vakulskiene, šį darbą dirbančia jau 17 metų.

Kas yra matininkas? Kada jo reikia?

Apskritai pavadinimas „matininkas” yra bendras. Yra dvi matininkų pakraipos - pastatų matininkai, matuojantys pastatų vidų ir išorę, ir geodezininkai - matininkai, matuojantys žemės sklypus. Aš pati dirbu su pastatais, esu pastatų matininkė.

Matininkas reikalingas atliekant bet kokią manipuliaciją su nekilnojamuoju turtu: jei reikia įregistruoti naują pastatą, nugriauti ar dekonstruoti seną, sudarant sandorį pas notarą, atliekant remontą, tvarkant palikimą. Visais šiais atvejais ir dar daugeliu kitų tenka tvarkyti nekilnojamojo turto objekto dokumentus, jį matuoti. Tai ir atlieka matininkas.

Kaip atrodo Jūsų įprasta darbo diena?

Bandžiau susikurti sistemą, kai vieną dieną važiuoju į objektus ir matuoju, o kitą dieną praleidžiu biure ir prie kompiuterio - suvedu duomenis, braižau, formuoju bylas. Bet ne visada taip pavyksta, nes vis atsiranda klientas, kuriam matavimus atlikti reikia labai skubiai, tada derinuosi prie jo ir savo darbus perplanuoju. Griežtą dienotvarkę susidėlioti ir jos laikytis yra labai sudėtinga, nes vis atsiranda nesuplanuotų darbų.

Apskritai užimtumas yra labai didelis. Vos spėjam suktis. Ypatingai prieš žiemos šventes žmonės suskumba tvarkyti dokumentų, kad dar šiemet viskas būtų užbaigta.

Kaip ir kodėl tapote matininke?

Visada svajojau tapti chirurge. Baigus vidurinę ir stojant į universitetą reikėjo užpildyti sąrašą specialybių, kurias norėčiau studijuoti. Sąraše liko viena tuščia vieta ir galvojau, ką dar galėčiau įrašyti. Šalia stovėjo stendas su nupieštu žmogeliuku-geodezininku. Nežinojau, kas tai, bet ėmiau ir įrašiau geodeziją. Žinoma, ten ir įstojau. Išsiaiškinau, kas tai yra, pradėjau mokytis, pasirodo, tai labai įdomu. Jau antrame kurse pradėjau dirbti pagal specialybę.

Kuo Jus žavi šis darbas? Neplanuojate keisti srities?

Tikrai neplanuoju. Būti matininke man labai patinka. Čia nuolat reikia mokytis, tobulėti. Nuolat keičiasi įstatymai, tenka savo žinias atnaujinti ir gilinti. Jei to nedarysi, tai neturėsi ką veikti šioje rinkoje. Kartu su žiniomis, patirtimi ir augančiomis kompetencijomis, keičiasi ir objektai, su kuriais tenka dirbti. Pradžioje teko matuoti ir rūsius, ir palėpes su nudvėsusiais balandžiais, o dabar jau ir objektai įdomesni tenka. Esu matavusi ir oro uostą, ir Vilniaus policijos prokuratūros pastatą.

Apskritai šis darbas žavi tuo, jog tenka bendrauti su žmonėmis. Taip pat nereikia sėdėti biure, tenka keliauti tiek po Vilnių, tiek į kitus miestus nuvažiuoti. Matininko darbe nėra monotonijos.

Matininko profesija - labiau vyriška ar moteriška?

Matininkas, dirbantis su pastatais, yra labiau moteriška profesija. Čia nereikia klampoti po purvynus, neštis sunkių matavimo prietaisų. Tačiau pastatų matavimas yra labai kruopštus ir atsakingas darbas, juk reikia išmatuoti kiekvieną kampelį, kiekvieną centimetrą, vėliau visus duomenis suvesti į kompiuterinę programą, kruopščiai parengti brėžinius. Pastatų matininkėmis ir dirba daugiausia moterys, vyrai labiau į geodeziją linksta.

Su kokiais iššūkiais tenka susidurti?

Sudėtingiausia, kai klientai bando įvelti į savo tarpusavio santykius. Tenka ir konfliktų liudininke pabūti, žmonės ir pešasi, ir su šakėmis vienas kitą puola, ir pykstasi. Būna ir policiją kviečia. Labai liūdna, kad dauguma tokių žmonių yra giminaičiai.

Šiaip iššūkių pasitaiko kasdien. Yra pasitaikę, kad ir ne į tą automobilį įsėdau, kai klientas turėjo vežtis į objektą. Būna, užlipi kažkur ant perdangos, o nulipti jau baisu, tada statybininkai bando nuraminti ir įkalbėti nulipti. Ypatingai neseniai pradėjus dirbti pasitaikydavo, jog atvažiuoju matuoti kokio daugiabučio, o klientas reikalauja, kad atvyktų specialistas, o ne kažkokia jauna panelė.

Ne kartą teko stebėti, kaip gerai sutariantys kaimynai per kelias minutes tampa priešais, nes kiekvienas savaip įsivaizdavo, kur yra sklypo riba. Yra tekę įvairiausių istorijų išklausyti, ypatingai atvykus pas vienišus senolius. Jie labai nori pabendrauti, pasipasakoti, vasarą ir savo sodo ir daržo gėrybėmis pavaišina.

Ko gero didžiausias iššūkis yra susidoroti su emocijomis ir nepasiduoti joms, nes nori nenori, įsitrauki į kliento istoriją. Bet tai yra darbo su žmonėmis specifika.

Kaip apskritai klientai vertina matininkus? Ar nejaučiate neigiamo požiūrio iš užsakovų?

Visokių žmonių pasitaiko. Būna tokių, kurie į matininką žiūri iš aukšto ir nurodinėja, kaip ką matuoti, ko nematuoti, ką įtraukti į bylą, ko neįtraukti, nes jis, matai, pinigus moka, tai ir vadovauja. Manau, tokie žmonės ne tik su matininkais taip elgiasi, bet ir su kitais specialistais, iš kurių perka bet kokias kitas paslaugas.

Su neigiamu požiūriu į matininką nesu susidūrusi. Paprastai žmonės supranta, kad matininko paslauga jiems yra reikalinga, jie patys kadastrinės bylos nepasidarys ir pyktis su matininku nėra prasmės.

Ar rekomenduotumėte matininko profesiją jaunam žmogui, galvojančiam, kokią specialybę rinktis?

Tikrai rekomenduočiau. Matininko reikia ir reikės visada. Net ir krizės metu. Galbūt žmonės neis grožio salonus ar nepirks kokių prekių, bet ims pardavinėti nekilnojamąjį turtą, o tam ir vėl reikia matininkų. Padaugėjus pinigų, ims statyti naujus namus, vėl matininkai reikalingi.

Geodezija - labai reikalinga ir paklausi specialybė. Besimokant universitete antrame kurse apie 70 proc. studentų iš kurso jau dirbo pagal specialybę. Ir ateityje tas poreikis tikrai nemažės. Ar galės matininko darbą atlikti robotas? Nemanau, šitam darbui reikia žmogaus.

Daugiau apie „Capital Matininkai” teikiamas paslaugas galite rasti: capitalmatininkai.lt

Interviu parengė Agnė Tamulionytė

Temos: Interviu