Modernioji Kopenhaga NT brokerių akimis: miestas, sukurtas žmonėms

„Capital Real Estate” brokeriai, surengę trumpą išvyką į Danijos sostinę, čia pamatė nemažai nustebinusių miesto sprendimų, kurie galėtų būti puikūs pavyzdžiai ir Lietuvos miestams. Brokeris Mindaugas Šimelionis, ketverius metus gyvenęs Kopenhagoje, sako spėjęs įsigyventi į miestą ir puikiai žino, kodėl ir kaip šis didmiestis yra kuriamas.

„Šiandien visų statytojų ir apskritai visos šalies filosofijos fokusas yra žmogus, jo emocinė būklė. Naujų gyvenamųjų kvartalų vystytojų tikslas yra sukurti tokią aplinką, kurioje žmogus jaustųsi gerai, kad jam būtų gera gyventi. Čia nesistengiama kuo tankiau apgyvendinti žmonių. Svarbiausia – mieste žmogus turi gerai jaustis”, - pasakoja kurį laiką Kopenhagoje gyvenęs M. Šimelionis. NT specialistas, apie Kopenhagą sukaupęs daug žinių ir realios patirties, ekskursijų metu mielai ja dalijasi su Lietuvos vystytojais bei statytojais, ieškančiais naujų idėjų.

Naujajai statybai Kopenhagoje būdingi dideli langai, kurių gyventojai dažnai net nedengia užuolaidomis. Taip siekiama į vidines erdves įsileisti kuo daugiau natūralios šviesos. Jei Lietuvoje daugelis statytojų mažina butus, ypatingai centrinėse miestų dalyse, tai Danijoje svarbu erdvus ir patogus būstas, nepaisant to, jog galutinė jo kaina būna didesnė.

Kaip pasakoja M. Šimelionis, kitas svarbus aspektas – aplinka. „Žmogui nereikia grūstis į kitą miesto galą, kad gautų gerą emociją, - viskas yra šalia gyvenamosios vietos”, - sako brokeris. Kolegą papildo kita „Capital Real Estate” biuro brokerė - Lina Matukienė. „Kadangi mieste daug vandens, tai atitinkamai jame daug krantinių, priėjimo prie vandens, suoliukų, poilsio vietų. Miesto centre net ir pirtelės yra įrengtos”, - įspūdžiais dalinasi L. Matukienė.

Naujieji miesto rajonai - vystytojų ir valdžios institucijų bendradarbiavimo pavyzdys

Ketverius metus Kopenhagoje su šeima praleidęs M. Šimelionis pasakoja, jog priešingai nei tėvai Vilniuje, atvykęs į Danijos sostinę jis neturėjo jokių sunkumų dėl vaikų darželio.

„Čia nėra problemos su vaikų darželių trūkumu. Naujieji gyvenamieji rajonai statomi viską apgalvojant ir apskaičiuojant. Atsižvelgiant į būsimų gyventojų skaičių, numatomas atitinkamas kiekis vaikų darželių ir kitų įstaigų, būtinų gyventojams. Tai yra puikus vystytojų ir vietos valdžios institucijų susikalbėjimo ir bendradarbiavimo pavyzdys, kuris labai žavi”, - dalijasi M. Šimelionis ir pabrėžia, jog, planuojant naują gyvenamąjį kvartalą Kopenhagoje, kartu planuojama ir atitinkama greta esanti infrastruktūra, akcentuojant žmogaus gyvenimo kokybę ir patogumą ir tam pritaikant aplinką.

Industrinių rajonų virsmas

Visa industrija iš Kopenhagos centrinės dalies keliama į miesto pakraščius, o pastatai, turintys estetinę ar istorinę vertę, yra pritaikomi šiandieniniams gyventojų poreikiams. Pavyzdžiui, buvusi gyvulių skerdykla yra paversta į didelį restoranų kompleksą, atliekų deginimo elektrinės stogas adaptuotas snieglenčių trasoms, grūdų talpyklos paverstos gyvenamaisiais pastatais, net geriausias pasaulio restoranas „Noma” buvo įsikūręs buvusiuose jūros gėrybių sandėlyje, kuriame 200 metų buvo sandėliuojama iš Norvegijos, Islandijos, Grenlandijos atvežta produkcija: džiovinta žuvis, sūdyta silkė, banginių aliejus ir oda. Šiuo metu šiose patalpose veikia kitas restoranas ir meno centras.

Pastatai, neturintys išliekamosios vertės, yra griaunami, kartais paliekant tam tikrus pastato akcentus - kaminą, fasado dalį ar pan., ir jų vietoje statomi nauji gyvenamieji pastatai ar net kvartalai. Kopenhagoje susiduriama su dideliu būstų trūkumu. Šiuo metu yra įgyvendinamas miesto didinimo projektas, pilant į jūrą smėlį. Tad miesto valdžia kartu su vystytojais stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę papildyti būstų sandėlį.

Automobilis – prabangos prekė

Danijoje automobilis – prabangos prekė. Gyvendamas Kopenhagoje gali puikiai išsiversti ir be jo. Traukiniai, metro, autobusai, vandens autobusai ir, žinoma, dviračiai - pagrindinės Kopenhagos gyventojų transporto priemonės.

Brokeriai, vaikščiodami Kopenhagos gatvėmis, stebėjosi miesto infrastruktūra, pritaikyta keliavimui ne automobiliu. „Čia dviračių takai tiesiami ne todėl, kad žmonės važinėja dviračiais, bet žmonės mielai renkasi dviračius todėl, kad miestas yra puikiai jiems pritaikytas”, - pastebi Tadas Narauskas, „Capital Real Estate” biuro vadovas. Dviračių takai, dviračiams skirti viadukai, saugojimo vietos – viskas skatina natūralų norą sėsti ant dviračio ir net negalvoti apie automobilį.

Net ir kanalų sistema yra pritaikyta keliavimui mieste - čia kursuoja vandens autobusas, kuriuo be jokių kamščių galima nukakti į darbo vietą ar mokymosi įstaigą.

Kopenhaga – ateities miestas

Brokerė L. Matukienė, daugelį metų dirbusi architekte, viešnagės Kopenhagoje metu žavėjosi moderniais miesto pastatais. „Man Kopenhaga – ateities miestas. Nuoširdžiai pavydu matant modernią Kopenhagos architektūrą. Pas mus daugiau konservatyvumo, dominuoja kubizmas, plokštumos. Labai norisi išskirtinesnių pastatų ar drąsesnių elementų. Kopenhagoje to tikrai netrūksta. Čia gausu įvairiausių architektūrinių sprendimų, daug stiklo, metalo, įvairių formų, smailių. Labai sužavėjo pastatų kompleksai, įlieti į kanalų visumą”, - pasakoja L. Matukienė ir priduria, jog Kopenhagoje nėra vieno dominuojančio architektūrinio stiliaus, labai daug eksperimentuojama.

Kopenhagoje galioja tam tikros taisyklės, ribojančios „vizualinį triukšmą”. Kaip pasakoja M. Šimelionis, naujuosiuose gyvenamuosiuose kvartaluose draudžiama balkonuose džiauti skalbinius, laikyti dviračius. Yra netgi nurodoma spalvų paletė balkono baldams. „Tai suteikia miestui švaros, vizualinės ramybės ir tvarkos pojūtį”, - sako M. Šimelionis.

Bendrystė - gerovės šaltinis

Danai yra ypatinga tauta. Jiems labai svarbus bendruomeniškumo jausmas, noras būti bendruomenės dalimi. Danai labai mėgsta įvairiausius klubus ir dažnai priklauso ne vienam, o net 5-7 klubams.

„Danų bendruomeniškumas itin gerai matomas tampa vakare, kai namuose uždegamos šviesos. Kadangi retas kuris Kopenhagos daugiabučio gyventojas langus uždengia užuolaidomis, tad vakare, atsistojus prieš daugiabutį, galima stebėti jame verdantį gyvenimą: kas vakarieniauja, kas sportuoja, kas dantis valosi”, - savo įspūdžiais dalinasi T. Narauskas, „Capital Real Estate” biuro vadovas. Jį nustebino tai, kad danai nesistengia pasislėpti už užuolaidų ar aukštų tvorų. Dideli langai ir atviri kiemai jiems leidžia savo būstuose turėti daugiau natūralios dienos šviesos, tvoromis nepadalintą erdvę aplink namus ir jausmą būti didelės bendruomenės dalimi.

„Galbūt tai paaiškina bendrą danų tautos psichologinį ypatumą, kuris ir nulemia jų aukštesnį pasitenkinimo lygį: neverta kaupti turtų, reikia daugiau laiko skirti bendruomeniškumui ir labiau prisidėti bendrais tikslais, interesais ir jais dalintis”, - svarsto T. Narauskas.