NT pirkėjai bankų akimis: kuo skiriasi lietuviai, latviai ir estai?

Penktadienis, 06 rugpjūčio 2021

Pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo itin aktyvi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Lietuvoje veikiantys bankai pastebi ryškėjančius skirtumus tarp lietuvių ir kitų šalių gyventojų. Kuo mes ypatingi? Kaip būstą perka mūsų kaimynai?

„Swedbank”: ryškėja skirtumai tarp NT pirkėjų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Remiantis „Swedbank” pranešimu, lietuviai labiausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti ar statyti individualius namus. Trečdalis banko suteiktų būsto paskolų buvo skirtos būtent šiam tikslui. Banko ekspertai taip pat pastebi, kad lietuviai labiau nei estai ar latviai yra linkę įsigyti naujos statybos būstą. Kas įdomu, jam įsigyti lietuviai skolinasi mažesnes sumas nei latviai ir estai.

„Didelį aktyvumą būsto rinkoje šiuo metu stebime visose Baltijos šalyse, o kaimyninėse valstybėse sandorių šuolis pirmoje metų pusėje buvo pastebimai didesnis nei Lietuvoje. Pandemija erdvesnį būstą rinktis paskatino estus – šioje šalyje individualių namų dalis padidėjo nuo 27 iki 30 proc. visų sandorių. Latvijos gyventojai dažniau ėmė pirkti butus, kurių dalis tarp visų sandorių išaugo iki 76 proc.“ – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato. Tuo tarpu Lietuvoje proporcija tarp butų ir individualių namų per pastaruosius metus nesikeitė ir šiuo metu sudaro, atitinkamai, 67 ir 33 proc.

Didžiausi pokyčiai - Estijoje

Remiantis „Swedbank” atlikto tyrimo duomenimis, didžiausi pokyčiai būsto paskolų sektoriuje fiksuoti Estijoje. Čia išduotų būsto paskolų skaičius augo sparčiausiai (46 proc. daugiau nei tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu). Estai iš banko skolinosi ir didžiausias sumas: butui įsigyti estai skolinosi vidutiniškai 91 tūkst. eurų, namui - daugiau kaip 132 tūkst. eurų. Estijoje užfiksuotas ir didžiausias vidutinės paskolos pokytis – per pastaruosius metus ji padidėjo daugiau kaip 10 proc.

Latvijoje išduotų būsto paskolų skaičius išaugo 44 proc. lyginant su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu. Vidutinis būsto paskolos dydis Latvijoje išaugo kiek mažiau nei Estijoje  - 6 proc. Latviai butui vidutiniškai skolinosi 62 tūkst. eurų, o namui - apie 114 tūkst. eurų.

Lietuviai skolinasi mažesnes sumas

Lietuviams išduotų būsto paskolų skaičius per metus padidėjo 21 proc. „Swedbank” pranešime sakoma, kad Lietuva iš kaimyninių Baltijos šalių išsiskiria tuo, jog vidutinė paskolos suma butui ir namui įsigyti yra gana panaši ir siekia, atitinkamai, 78 ir 83 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Paskolos suma mūsų šalyje per metus padidėjo vidutiniškai 5 proc.

„Palyginti ryškius skirtumus tarp paskolų dydžio lemia nekilnojamojo turto kainų skirtumai ir paskolų suteikimo geografija. Pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje didžioji dalis paskolų išduodama būstui šių šalių sostinėse įsigyti. Lietuvoje sostinės veiksnys nėra toks reikšmingas, nes beveik du trečdaliai būsto finansavimo sandorių sudaroma kituose šalies miestuose ir regionuose, ir tai kiek sumažina vidutinę paskolos sumą šalyje“, – pastebi P. Ladziato.

Lietuviai nuo kitų Baltijos šalių gyventojų skiriasi ir tuo, kad dažniau renkasi naujos statybos būstą. „Swedbank“ suteiktos paskolos 2019-2021 m. statybos butams įsigyti Lietuvoje sudaro 32 proc. visų butams įsigyti skirtų paskolų, o net kas antra (51 proc.) namo paskola yra skirta naujos statybos namui įsigyti arba statyti”, rašoma banko pranešime.

Naujos statybos butus Estijoje renkasi kas trečias pirkėjas, o Latvijoje - vos 18 proc. pirkėjų įsigyja naujos statybos butą. Analizuojant naujos statybos namų pardavimus, skaičiai abiejose šalyje panašūs: Estijoje naujam namui įsigyti buvo suteikta 40 proc. visų atitinkamo tipo paskolų, o Latvijoje - 44 proc.

„Šiaulių bankas”: per ketvirtį išduota 12 proc. daugiau būsto paskolų

„Šiaulių bankas” praneša apie rekordinį tiek antrąjį šių metų ketvirtį, tiek visą pirmąjį pusmetį. Šiame banke išduota būsto paskolų 132 proc. daugiau nei 2020 m. pirmąjį pusmetį. „Klientų pateikiamų paraiškų skaičius ir toliau auga (palyginus su pirmu ketvirčiu +35 proc.), tai leidžia tikėtis, kad pardavimų apimtys išliks”, skelbiama banko pranešime. Būsto paskolų portfelis šiame banke antrąjį šių metų ketvirtį augo 12 proc. (40 mln. eurų), o nuo metų pradžios 24 proc. (70 mln. eurų) ir pasiekė 367 mln. eurų.

„Šiaulių banko” paskelbtoje veiklos rezultatų apžvalgoje pažymima, kad auga lietuvių  poreikis energetiškai efektyvių projektų finansavimui. Per pirmąjį šių metų pusmetį daugiabučių modernizavimo sutarčių buvo pasirašyta už 60 mln. Eurų, o tai yra net 113 proc. daugiau nei 2020 m. pirmąjį pusmetį. Taip pat didėja ir investuotojų susidomėjimas daugiabučių modernizavimo projektais.