Realu.lt

Pastatų termoizoliacinių medžiagų žalieji pirkimai – kas bus pirmas?

Pastatų termoizoliacinių medžiagų žalieji pirkimai – kas bus pirmas?

Atnaujinusi Nacionalinę žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo programą,  Lietuvos Vyriausybė numatė dar vieną ambicingą žaliąjį tikslą, puikiai derantį prie Renovacijos bangos iniciatyvos.

Programoje numatoma, kad pereinamuoju laikotarpiu (nuo šios liepos iki gruodžio pabaigos) tokie pirkimai sudarytų bent 10 proc. visų viešųjų pirkimų vertės. Nuo kitų metų jų dalis augtų iki 50 proc., o nuo 2023 metų visi be išimties viešieji pirkimai būtų žali.

Tarp šių tikslų ir ligšiolinės padėties – tikra prajaja. Pagal ankstesniųjų vyriausybių įsipareigojimus, žalieji pirkimai 2020 m. turėjo sudaryti bent pusę visų pirkimų (skaičiuojant pagal skaičių ir vertę), tačiau tesudarė 9,6 proc. pirkimų vertės ir 5,5 proc. jų skaičiaus.

Taikydamas aplinkos apsaugos kriterijus, pernai projektavimo paslaugų, statybos darbų ir statybinių medžiagų viešasis sektorius pirko tik už 45,5 mln. eurų arba 4 proc. nuo visos 1 125,8 mlrd. eurų šiam sektoriui tekusios sumos.

2020 m. surengti 4 termoizoliacinių medžiagų pirkimai (iš viso už 1,7 mln. eurų), ir iš jų nė vieno nebuvo žaliojo.

Žalieji pirkimai pradėti vykdyti 2008 metais, ir per tą laiką nė karto termoizoliacinės medžiagos nebuvo perkamos taikant aplinkos apsaugos kriterijus.

„Lietuvoje privatus vartotojas vis daugiau dėmesio skiria ne tik statybos produktų kokybei, bet ir tam, kokį ekologinį pėdsaką pasirinktas produktas palieka per visą jo gyvavimo ciklą. Naujieji Vyriausybės tikslai padės likviduoti viešojo sektoriaus atsilikimą šioje srityje,“ – sako Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Skrodenis.

Kada pirkimas žalias?

Žaliuosius viešuosius pirkimus yra inicijavusi Europos Komisija. Dabar ir Lietuvos teisės aktuose numatyta, kad žaliasis pirkimas – pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose.

Anot Aplinkos ministerijos, atlikus žaliąjį pirkimą, įsigyjamas produktas, kuris, palyginti su kitu tą pačią funkciją atliekančiu produktu, pasižymi tuo, kad:

  • jam pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir mažiau teršiama aplinka;
  • jam pagaminti ir naudoti, paslaugai teikti ar darbams atlikti suvartojama mažiau energijos, naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai;
  • jis turi mažiau ar visai neturi pavojingų, toksinių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenksmingų medžiagų;
  • jis tvirtas, ilgaamžis, funkcionalus, neteršia aplinkos ir nepavojingas sveikatai;
  • jis ar jo sudedamosios dalys tinkamos naudoti daug kartų;
  • virtęs atliekomis yra tinkamas perdirbti

O kaip aplinkos apsaugos kriterijai galėtų būti pirkimo dokumentuose?

Perkančioji organizacija ir perkantieji subjektai aplinkos apsaugos kriterijus gali suformuluoti:

  • apibūdindami pirkimo objektą (techninėse specifikacijose);
  • nustatydami minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus;
  • nustatydami tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo kriterijus (išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį arba produkto gyvavimo ciklo sąnaudas);
  • nustatydami pirkimo sutarties sąlygas.

2020 m. iš savivaldybių daugiausia žaliųjų pirkimų surengė Vilniaus miesto, Molėtų, Kauno, Klaipėdos ir Trakų rajonų administracijos.

Žaliajame sąraše – ir termoizoliacinės medžiagos

Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąraše dabar yra 30 pozicijų, nemažai jų – susijusių su statybų sektoriumi. Viena bendro pobūdžio pozicija - termoizoliacinės medžiagos.

Labai aiškiai nustatyti ir aplinkos apsaugos kriterijai termoizoliacinėms medžiagoms. Dalis jų yra formalūs, tačiau yra ir esminių. Pavyzdžiui, produkte turi būti tam tikra pakartotinai panaudotų medžiagų procentinė dalis. Tokių medžiagų naudojimas turi užtikrinti reikiamą izoliacijos lygį ir nepabloginti produkto funkcinių ir izoliacinių savybių, tačiau dėl tokių medžiagų naudojimo neturi padidėti produkto storis.

Be to, žaliuosiuose pirkimuose turi būti pasirenkamas produktas, kurio globalinio šiltėjimo potencialas (GWP) yra mažesnis.

Globalinio šiltėjimo potencialas (GWP) – fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeliamo klimato šiltėjimo potencialo vertė, lyginant su anglies dioksido ekvivalentu. GWP apskaičiuojamas pagal vieno kilogramo dujų sukeliamo šiltėjimo potencialą, lyginant su vienu kilogramu CO2, per šimto metų laikotarpį.

Kokie EPS privalumai?

S. Skrodenis mano, kad Žaliasis kursas apskritai ir atnaujinta Nacionalinė žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo programa padės realizuoti didžiulį žaliąjį statybinio putplasčio EPS potencialą, kuris jau daug metų patvirtintas praktiniu jo naudojimu ir kuo įvairiausiais moksliniais tyrimais.

Neseniai Vokietijos valdžios institucijų užsakymu atlikti tyrimai (2019 m. ir 2020 m.) pabrėžė išskirtinį EPS izoliacijos ekologinį patrauklumą per visą jo gyvavimo ciklą. Daugelyje svarbiausių panaudojimo sričių programų EPS izoliacija laikoma ekologiškiausia alternatyva palyginti su mineralinėmis ar kitomis sintetinėmis medžiagomis.

Kiek anksčiau, 2014 metais, britų mokslininkai ištyrė išorinių atitvarų pagrindinių šiltinimo medžiagų poveikį aplinkai. Medžiagos tirtos pagal šešiolika poveikio kriterijų, ir nustatyta, kad pagal keturiolika jų EPS palieka mažiausią pėdsaką.

Grupė Lenkijos specialistų išorinių termoizoliacinių sistemų naštą aplinkai tyrė pagal devynis aplinkos rodiklius ir nustatė, kad EPS sukelia mažiausią poveikį aplinkai, įskaitant globalinio šiltėjimo potencialą.

Putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Jau kelis dešimtmečius EPS pasaulyje yra perdirbamas ir tampa žaliava, kuri vėl naudojama EPS gaminti. Lietuvoje PPA nariai turi atliekų tvarkytojo statusą, tad surenka ir perdirbėjams pateikia jų pagaminto putplasčio atraižas. Pastebėta, kad dėl pasaulinės žaliavų krizės putplasčiui pabrangus, statytojai perdirbėjams grąžina daug mažiau atraižų nei anksčiau – turbūt taupo ir netingi panaudoti daugiau tinkamų atraižų nei anksčiau.  

Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS) yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 m. perdirbs 46 proc. EPS atliekų. PPA yra EUMEPS narė.

Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.

“Galiausiai, visas Lietuvos statyboms reikalingas putplastis EPS pagaminamas pačioje Lietuvoje, įvairiose jos vietose, tad EPS tiekimo grandinė labai trumpa ir žalia, taip pat ir dėl EPS lengvumo. Be to, PPA nariai įgyvendina atsinaujinančios energetikos projektus, o tai jų produkciją daro dar žalesnę,” – sako S. Skrodenis.

Putplastį EPS sudaro 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos yra organiniai junginiai stirenas ir pentanas – angliavandeniliai, gaunami iš naftos. Visa tai – chemijos pramonės produktai.

Šiemet sukanka 70 metų, kai Vokietijos chemijos koncernas BASF užpatentavo polistireninį putplastį EPS. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.

Pasidalink naujiena