Potvarkis dėl beprocenčių paskolų gali stimuliuoti būsto rinką Turkijoje

Kas negerai su hipoteka? 2020 metais Turkijoje pastebėtas rekordinis būsto pardavimų skaičius – 1,5 mln. Vis dėlto rugsėjo mėnesį, padidinus palūkanas, pardavimų sumažėjo. Sausio mėnesį hipoteka sudarė tik 15 proc. visų nekilnojamojo turto sandorių, o praeitų metų liepos mėnesį – 57 proc. Šiuo metu Turkijoje bazinės palūkanos yra 17 proc. – tai pats didžiausias rodiklis tarp išsivysčiusių arba besivystančių šalių.

Kokia tai sistema? Turkijoje nuo 1991 metų taikoma islamiškais finansavimo principais pagrįsta „santaupų finansavimo sistema“. Klientai susitaria per keletą metų išmokėti bendrą sumą, kurią nori pasiskolinti, ir papildomai sumoka 7–10 proc., kurie nelaikytini palūkanomis. Tada jie gauna numatytą sumą – išmokėjimo laikotarpio viduryje ar anksčiau, jeigu jie laimi vieną iš loterijų, kurias organizuoja kreditoriai, ir perka nekilnojamąjį turtą.

Kas keičiasi? Nors vyriausybė paskolos negarantuoja, tačiau dėl naujojo potvarkio sistemos dalyviai galės apskųsti teismui bendrovę, jei ji pabėgs su jų pinigais. Šiuo potvarkiu bendrovės, siūlančios tokį finansavimą, taip pat įpareigojamos turėti minimalų 100 mln. Turkijos lirų kapitalą (13,3 mln. JAV dolerių). Be to, jos privalo kreiptis į bankininkystės reguliatorių ir gauti leidimą šiai veiklai.

Reikšmė. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas dažnai siūlė mažinti paskolų išlaidas. Praėjusiais metais jis pareiškė, kad islamiškų institucijų, nesinaudojančių palūkanomis, finansiniame sektoriuje nuo 2002 metų padaugėjo trigubai (iki 6,3 proc.), kai į valdžią atėjo jo Teisingumo ir pažangos partija. Vyriausybė numato, kad iki 2025 metų šis dydis pasieks 20 proc.

Nuomonė. Pasak įmonės „FuzulEv“ vadovo Eyupo Akbala‘os, kuris šiame sektoriuje dirba nuo 1990-ųjų, beprocenčio finansavimo sektoriaus įmonių skaičius nuo penkių (2018 metais) išaugo iki 40.

„Dėl mokėjimų, kuriuos dalyviai, neturėdami teisinės apsaugos, atlikdavo įmonėms, įsivyravo nepasitikėjimas, – pasakojo jis. – Sistemą būtina reguliuoti.“ Akbala sakė, kad, nesant aiškių taisyklių, anksčiau neturėta oficialių duomenų, kiek žmonių naudojosi sistema, nors pagal vertinimą apie 300 tūkst. asmenų skolinosi maždaug 60 mlrd. Turkijos lirų (8 mlrd. JAV dolerių).

„Kai pasitikėjimo problema bus išspręsta, sistema gali lengvai išaugti dvigubai ar trigubai per ketverius–penkerius metus“, – pasakė jis, pridurdamas, kad sistema skirta žmonėms, turintiems mažas ir vidutines pajamas.