Pradinį įnašą pirmam būstui Lietuvos bankas mažina iki 10 proc.

Lietuvos bankas atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN) – nuo kitų metų rugpjūčio mėnesio bus taikomi švelnesni reikalavimai pirmą būstą įsigyjantiems asmenims, taip suteikiant jiems daugiau galimybių įžengti į būsto rinką. Siekiantiems antros ir paskesnės būsto paskolos, reikalavimai sugriežtinami, taip pat keičiasi paskolos įmokos ir pajamų santykio reikalavimai.

Dažniausiai jauniems žmonėms yra didžiausias iššūkis sukaupti pradinį įnašą, tad šis pakeitimas suteiks galimybę greičiau įsigyti savo pirmąjį būstą ir lengviau žengti į nuosavo nekilnojamojo turto rinką.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, būtent pirmosios paskolos paprastai yra mažesnės rizikos – žmonės, su paskola įsigyjantys pirmą būstą, atsakingiau moka paskolos įmokas ir stengiasi išsaugoti savo namus. Todėl kai kurios šalys jiems taiko švelnesnius pradinio įnašo reikalavimus.

ASN pakeitimais nustatytas ne mažesnis kaip 10 proc. perkamo būsto vertės pradinio įnašo reikalavimas įsigyjantiesiems pirmą būstą. Šiuo metu taikomas minimalus 15 proc. įnašo reikalavimas, tačiau dėl pastaruoju metu sparčiai brangusio būsto jį sukaupti dažnai tampa sunku net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams.

Minimalus 10 proc. pradinio įnašo reikalavimas bus taikomas tais atvejais, kai kredito gavėjas sudarys pirmąją kredito sutartį dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo ar statymo ir kredito sutarties sudarymo metu jis (arba bendraskolis) neturės ir per pastaruosius penkerius metus nėra turėjęs nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto.

Sąlygos jau turintiems būstą ir imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą

Pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau jau turintiems būstą, asmenims ir toliau bus taikomas 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą ir toliau galios nuo 2022 m. taikomas ne mažesnio kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas. Tačiau koreguojama nustatyta išimtis, leidžianti sumažinti reikalaujamą pradinį įnašą iki 15 proc. – ja bus galima naudotis tada, kai norintys imti antrą ar paskesnę būsto paskolą jau yra grąžinę daugiau nei pusę kiekvienos turimos būsto paskolos sumos.

Šiuo metu išimtis, kad pradinis įnašas gali būti mažesnis, taikoma, jei kiekvienos iš turimų ankstesnių paskolų likutis, palyginti su įkeisto turto verte, yra mažesnis nei 50 proc. Sparčiai kylant būsto kainoms, daugumos turimų paskolų likutis tapo reikšmingai mažesnis už išaugusią turto vertę, dėl to vis daugiau gyventojų atitiko šiuo metu taikomos išimties sąlygas ir galėjo imti antrą ar trečią paskolą su mažesniu pradiniu įnašu – tokių paskolų apimtis pastaruoju metu reikšmingai didėjo.

„Akivaizdu, kad tokia išimtis jau nebeatlieka savo paskirties – priešingai, silpnina reikalavimo veiksmingumą. Ją patikslinę sumažinsime rizikingesnių paskolų skaičių ir kartu sudarysime palankesnes galimybes pirmą būstą įsigyjantiems asmenims, iš dalies subalansuodami bendrą poveikį būsto paklausai“, – aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Jis pabrėžė, kad toks pakeitimas neapribos galimybių keisti būstą, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas pasikeitus gyventojo poreikiams.

„Tokiems atvejams ASN yra numatyta išimtis, leidžianti imti antrą paskolą naujam būstui su mažesniu nei 15 proc. pradiniu įnašu ir įsipareigojant per protingą terminą parduoti ankstesnį būstą, grąžinti jo pirkimui imtą paskolą, o naują paskolą sumažinti įnešant nuosavų lėšų dalį“, – teigia G. Šimkus.

Pajamų ir paskolos įmokų santykio vertinimas

Atsižvelgiant į pastaraisiais metais stebėtus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, koreguojami paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimai. Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, bus pereita prie vieno reikalavimo – įmoka neturės viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.

Su šiuo pakeitimu palūkanų normos testas taps griežtesnis – bus patikrintos paskolos gavėjo galimybės skirti paskolos įmokoms ne daugiau kaip pusę pajamų, jei palūkanų norma pakiltų iki 6 proc., t. y. 1 proc. punktu didesne norma, nei tikrinama dabar. Šis pakeitimas užtikrins skolininkų atsparumą praktikoje tikėtinam palūkanų normų padidėjimui ir tolygesnį poveikį visame palūkanų normų cikle. Tokios sandaros paskolos įmokų ir pajamų limitas šiuo metu taikomas Estijoje, taigi pakeitimas būtų ir žingsnis didesnio reguliavimo suderinamumo link.

Dabar Lietuvoje taikomas dviejų ribojimų derinys – įmoka neturi viršyti 40 proc. pajamų arba 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma. Dėl tokio derinio paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimas Lietuvoje žemų palūkanų aplinkoje buvo švelnesnis nei kaimyninėse valstybėse, o palūkanų normoms pakilus tapo griežtesnis. Pavyzdžiui, palūkanų normai pasiekus 6 proc., maksimali prieinama paskolos suma sumažėjo apie 30 proc., palyginti su laikotarpiu prieš palūkanų normų pakilimą.

Siekiant suteikti laiko būsto kredito rinkos dalyviams pasirengti ASN pakeitimams, jie įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.